Šv. Kalėdas arba Naujuosius švenčia praktiškai visas pasaulis. Atrodo, jog šventiniu laikotarpiu pasaulis šiek tiek sustoja, atsipalaiduoja ir džiaugiasi kiekviena akimirka. Kelionių organizatorius „Novaturas“ siūlo pakeliauti po vasaros atostogų rojumi laikomas valstybes bei įsitikinti, jog jose linksma ir žiemą, be to, pasižvalgyti, kaip skirtingai, įdomiai, kartais net juokingai ar keistokai ten sutinkamos žiemos šventės.
Ispanija
Įdomiausių šventinių papročių rungtynėse lyderio pozicija tikriausiai atitektų Ispanijai. Fiestomis garsėjanti tauta laikosi ne vienos neįprastos šventinės tradicijos. Pavyzdžiui, Naujųjų metų išvakarėse dauguma ispanų po viršutiniais drabužiais dėvi tik raudonus apatinius. Šią tradiciją dar labiau ištobulino La Font de la Figuera miestelio gyventojai, Naujus metus pasitinkantys dėvėdami vien tokios spalvos apatinius. Beje, šioje veik plikų žmonių šventėje dalyvauja įvairiausio amžiaus asmenys.
Paskutinę gruodžio dieną ispanai mini ir Šv. Mikalojaus dieną. Vakare, pasitikdamas Naujuosius, metus kiekvienas privalo suvalgyti dvylika vynuogių, simbolizuojančių visus metų mėnesius. Tada visi linksminasi, kaip tik išmano. Kartais švenčia keli namo aukštai ar net visi butai. Paprastai kaimynai vaikščioja iš vienos patalpos į kitą su sangrijos (tradicinis Ispanijos gėrimas) taure ir lėkšte vaišių. Pasak ispanų, tai – įsimintiniausia naktis, kadangi vakarą pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje.
Šv. Kalėdas ši katalikų tauta pasitinka religingai. Sezonas pradedamas gruodžio 8 d. Nekalto prasidėjimo švente (valstybės globėja – Šv. Mergelė Marija). Šventiniu laikotarpiu prakartėlėmis puošiami ir namai, ir bažnyčios. Kalėdų išvakarėse artimiausi šeimos nariai buriasi paminėti Nochebuena – „Gerosios nakties“ – valgo tradicinius migdolinius saldainius. Vidurnaktį visi eina į vidurnakčio Mišias, po jų, oficialiai pasibaigus Adventui, – džiaugsmingai plūsta į gatves atšvęsti.
Šv. Kalėdų dieną vadovaudamiesi senąja tradicija ispanų šeimos nariai ir draugai ant popieriaus lapelių surašo savo vardus ir įdeda juos į dubenį. Vienu metu iš vadinamos „Likimo urnos“ traukiami du popieriaus lapeliai ir, pagal paprotį, šie du draugai ateinančius metus bus atsidavę vienas kitam. Sakoma, kad atsiradęs susidomėjimas ir paviršutiniškos piršlybos sukelia daug malonumo.
Dovanas ispanų vaikams įprasta gauti ne per šv. Kalėdas, tačiau per per Trijų Karalių šventę. Tikima, kad Rytų šalių išminčiai kiekvienais metais pakartoja savo kelionę į Betliejų. Todėl sausio 6-osios išvakarėse vaikai savo batus palieka ant palangių ir Karalių arkliams į juos prideda šiaudų, morkų ar miežių. Mėgstamiausias iš Karalių yra Baltazaras, keliaujantis su asilu. Tikima, kad būtent jis palieka dovanas.
Italija
Anksčiau Italijoje Kūčių vakarą būdavo įprasta pasninkauti, todėl šalies gyventojai ruošdavo vakarienę iš žuvies bei jūros gėrybių. Dabar šios tradicijo beveik nesilaikoma. Šv. Kalėdų išvakarėse italai valgo įprastai, tačiau vakare būtinai apsilanko pamaldose. Be to, gruodžio 24-ąją vaikus aplanko Babo Natale (Kalėdų senelis).
Įdomu tai, kad Italijoje per Kalėdas taip pat yra „Likimo urnos" tradicija. Žmonės į dubenį sudeda savo dovanas ir padeda jį po Kalėdų eglute. Tuomet dubuo perduodamas iš rankų į rankas, kad kiekvienas šeimos narys galėtų išsirinkti sau dovaną, kurios, beje, dažnai būna tam tikros tematikos ar spalvos. Taip pat dovanos dažnai perkamos už tam tikrą nustatytą kainą, o taip kyla daugiau jaudulio perkant bei džiaugsmo gaunant jas.
Jei Kalėdas italai pasitinka ramiai su šeima, Naujuosius metus jie palydi griausmingai. Paskutinę senųjų metų dieną Italijoje tampa pavojinga vaikščioti gatvėmis, mat per langus skraido įvairūs rakandai. Taip namų gyventojai atsikrato nereikalingo šlamšto, kad naujus metus pasitiktų išsikuopę.
Švenčių siautulį užbaigia Befanos, senutės raganos, pasirodymas sausio 6 d. Ši kumpanosė su smaila kepure ir suplyšusiomis kojinėmis keliauja per stogus ir neša vaikams šokoladinių gardumynų. Italiukams sekasi – jie dovanų gauna dukart. Žinoma, jei tik būna paklusnus, nes negeriems vaikams Befana į specialiai pakabintas kojinaites prikiša anglių.
Ortodoksai graikai ir graikiškoji Kipro salos dalis turi nemažai unikalių Kalėdų šventimo tradicijų. Kūčių vakarą mažesnėse vietovėse gyvenantys vaikai lanko kaimynus, giedodami kalėdines giesmes ir sakydami palinkėjimus. Dažnai giesmėms yra akompanuojama metaliniu trikampiu ir moliniais būgneliais. Už tai vaikai dažniausiai yra apdovanojami saldainiais ir džiovintais vaisias.
Šv. Kalėdų laukiama su nekantrumu. Po 40 dienų pasninko, šv. Kalėdų pietums graikai kepa kiaulieną ir beveik ant kiekvieno stalo tiekia Kristaus duoną. Šio saldaus, skirtingų formų kepinio plutoje yra išraižomas simbolis, atspindintis šeimos profesiją. Prieš valgant, duoną būtinai peržegnoja ir visiems padalija šeimos galva.
Tikriausiai dėl klimato ir augmenijos kalėdinės eglutės Graikijoje nepopuliarios. Kone kiekvienuose namuose pagrindiniu Kalėdų simboliu tampa negilus vandens pripildytas medinis dubenėlis, baziliko šakelėmis apsuktais kraštais. Kartą per dieną vienas šeimos narys, dažniausiai mama, pamerkia kryželį ir baziliko šakelę į šventą vandenį, juo apšlaksto namo kampus.
Naujuosius metus graikai pasitinka džiugiai. Šeimininkė, kepdama Naujųjų metų pyragą, nepamiršta jame paslėpti monetos. Pyragą pasidalina šeima. Tikima, jog tas, kuriam kliūna gabaliukas su moneta, kitus metus bus turtingas.
Dovanos Graikijoje dalijamos šv. Baziliko dieną (sausio 1 d.). Pirmąją metų dieną atliekamas ir „vandens atnaujinimo ritualas“, kuomet senas vanduo išpilamas iš visų ąsočių ir pakeičiamas šventu Baziliko vandeniu.
Kroatija
Pietų Kroatijoje žiemos šventės prasideda jau gruodžio 6-ąją, šv. Mikalojaus dieną, kai vaikai gauna smulkių dovanėlių.
Šv. Kalėdų išvakarėse po vakarienės stalo staltiese kroatai, panašiai kaip ir lietuviai, deda šiaudų, o valgiai, esantys ant stalo, privalo būti nemėsiški. Kūčių vakarą visi tikintieji eina į vakarines mišias. Po jų pirmą kartą po ilgo Advento galima valgyti, ką nori.
Kalėdų dienomis Kroatijoje įprasta bendrauti su šeima, draugais, giminėmis, linksmintis.
Eglutės puošimas nėra itin didelė tradicija, tačiau vis daugiau žmonių namuose puošia bent jau šio medelio šaką. Čia, kaip ir visur kitur, Kalėdos neįsivaizduojamos be gausaus stalo, o Naujųjų metų sutikimas be šviesų, gyvos muzikos ir fejerverkų.
Bulgarijoje Kalėdinis laikotarpis prasideda šv. Igno dieną, gruodžio 20 d., kada pagoniškais metodais spėjama ateitis.
Kūčių vakaras Bulgarijoje taip pat siejamas su pagoniška tradicija – naujos Saulės gimimu ir naujų astronominių metų pradžia, be to, dauguma šį vakarą mini Jėzaus Kristaus gimimą. Kūčių vakarienei ruošiami pasninko valgiai, po staltiese dedami šiaudai. Prieš vakarienę sukalbama malda, dalinama ritualinė duona – pirmoji riekė paliekama mirusiesiems, o likusioji dalis išdalinama šeimos nariams ir naminiams gyvūnams.
Šv. Kalėdos yra Kūčių pratęsimas ir paskutinė didžiojo pasninko diena. Tądien svarbų vaidmenį atlieka kalėdautojai. Tai dažniausiais būna vyrai – viengungiai, susižadėję ir greitai vesiantys. Jie dėvi iš vilnos siūtus rūbus, rankose neša spalvintas lazdeles, vaikšto po namus, būtinai juda Rytų kryptimi. Kiekviename name giedodami jie tartum vaiko baidykles, vampyrus, šmėklas. Šeimininkai privalo giedotojus pavaišinti.
Naujieji metai šioje šalyje minimi trankiai, dažniausiai juos lydi procesijos, muzikos festivaliai, karnavalai ir sporto įvykiai. Naujųjų išvakares bulgarai praleidžia draugų būryje, vaišindamiesi sėkmę nešančiais patiekalais, užsigerdami rakija (vynuogių degtinę)ir sakydami tostus. Beje, šiai šventei labai svarbi apranga: sėkmei privilioti, senuosius metus patartina palydėti vilkint senus drabužius, o pirmąją naujųjų metų dieną – naujai įsigyta apranga.
Nors Turkijoje daugiausiai išpažįstamas musulmonų tikėjimas, šioje pasaulietinėje valstybėje šv. Kalėdos minimos visada. Gali būti, jog Kalėdų populiarumą tarp vietos gyventojų padidino faktas, esą šv. Mikalojus, Santa Klauso prototipas, yra kilęs iš Patarkos, dabartinės Turkijos teritorijos.
Šv. Kalėdų dieną turkams asocijuojasi su sėkme, laimėjimais ir... azartu. Ši tauta pagal paprotį perka loterijos bilietus arba patys organizuoja ir žaidžia loto. Sakoma, kad tiems, kurie lošia šv. Kalėdų dieną, kitais metais fortūna šypsosi.
Senuosius metus turkai palydi ir naujuosius pasitinka pakiliai bei energingai. Dauguma vietovių pasidabina spalvingomis dekoracijomis. Šventiškai padabintame mieste jo gyventojai šurmuliuoja, gatvėse vyksta įvairūs pasirodymai, skamba muzika, vyksta nuotaikingi šou, vidurnaktį būtinai leidžiami fejerverkai. Po vidurnakčio turkai keičiasi dovanomis, valgo kalakutą, šurmuliuoja ir sveikina vieni kitus iki paryčių.
Portugalija
Kūčių vakarienė Portugalijoje – svarbi šeimos šventė, kai visi artimieji susirenka prie vieno stalo. Tą vakarą nedirba ir dauguma restoranų. Pagal portugalų tradicijas, dovanas portugalų vaikams šv. Kalėdų naktį atneša naujagimis Jėzus. Suaugusieji irgi keičiasi dovanomis, tačiau labiausiai vertinamos – rankų darbo dovanėlės.
Kalėdų rytas taip pat praleidžiamas artimųjų rate. Šventinių priešpiečių metu ant stalo yra įprasta padėti papildomą lėkštę, skirtą „mirusiųjų sieloms“. Tie, kas turi židinius, ant jų kraštų vėlėms palieka ir maisto likučių bei trupinių. Tikima, kad besilaikantiems šio papročio, dvasios bus palankios, o ateinantys metai neš gausų derlių bei šeimos klestėjimą.
Šventinis laikotarpis šioje šalyje trunka nuo gruodžio 25 d. iki Trijų karalių. Šiomis dienomis Portugalijoje yra įprasta giedoti „janeiras“ – kalėdines giesmes. Be to, kone kasdien portugalai valgo įdarytą kalakutą ir tradicinius desertus.
Pasitikdami Naujuosius metus, kišenėse portugalai privalo turėti pinigų – taip tikisi pritraukti turtą, vilkėti mėlynais apatiniais – laimės ir harmonijos simbolis, atsistojant nuo kėdės, žengti dešine koja – tai irgi padeda prišaukti sėkmę. Daugelyje vietovių laikomasi dar papročio barškinti puodus, taip išvarant piktąsias dvasias.
Nors skirtingų šalių Kristaus gimtadienio ir Naujųjų metų tradicijos skiriasi, visur šios šventės pasitinkamos vienodai džiaugsmingai ir pakiliai. Atostogos šventiniu periodu šiose šalyse – viena iš galimybių iš arčiau ir lietuviams susipažinti su kitų kraštų šventinėmis tradicijomis.
