Kaip paaiškėjo, parke netoli nuo namų Agnė prisirinko ne skėtinės, o mažosios žvynabudės. Šie grybai yra kone identiški, tačiau mažosios, kaip rodo pavadinimas, – mažesnės ir nuodingos.
A. Jankauskienė, studijuojanti skubiąją medicinos pagalbą ir vedanti pirmosios pagalbos mokymus, sako, kad nuo tokių situacijų nėra apsaugotas nė vienas – nei medikai, nei patyrę grybautojai. Įsibėgėjant grybavimo sezonui rizika dar labiau išauga.
Galvojo, kad parkelyje prisirinko jaunų skėtinių žvynabudžių
Savo istorija pirmiausia ji pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Pagalba pirmiausia UAB“ – primindama ne tik apie tai, kad valgomi grybai gali turėti nuodingus „dvynius“ (mat ir pati rinko mažąsias žvynabudes manydama, kad tai jaunos skėtinės žvynabudės), bet ir svarbiausius žingsnius, ką daryti apsinuodijus.
„Kaip manote, ar greitosios prireikia tiems, kurie paprastai suteikia pagalbą?
Papasakosiu savo savaitgalio istoriją – moteriškai, nuo Ievos ir Adomo.
Su vyru, mažyliu Amelijumi, haskyte ir Tatrų aviganiu išėjome į parkelį pasivaikščioti. Bevaikštant, akis užkliuvo už praminto tako, vedančio į pievas su pavieniais medžiais. Ten – pilna žvynabudžių! Valgome šiuos grybus jau dešimtmetį… Išsitraukiau vieną iš tų maišelių, kurių krūvas turime šunų „dovanėlėms“, ir pririnkome vakarienę.
Grįžę namo, užmigdėme vaikutį nakties miegui, o aš ėmiausi kepti labai skanių grybų! Vyras trumpam išvažiavo pas draugą meškerę užmesti, o aš, kaip tikra grybų mylėtoja, suvalgiau ne tik savo porciją, bet ir jo nemenką dalį.
21 valanda vakaro. Po 20 minučių jaučiu – bloga taip, kaip niekada dar nebuvo. Supratau: grybai. Vemiu, geriu vandenį, vėl vemiu. Skambinu vyrui – tu tik nevalgyk grybų, kurie ant stalo! Laimei, vaikelio savo nepamaitinau. Kviečiam greitąją. Aš dar pasitikslinu Apsinuodijimų centre (+370 5 236 2052 – pasidėkite šį numerį, gali prireikti) ir gaunu tuos pačius patarimus.
– Kokie grybai?
– Žvynabudės.
– O jos nebuvo tokios mažytės?
– Taip, dar neužaugusios, bet gi visi grybai skanūs!
– Tikriausiai sumaišėte su mažąja žvynabude – ji nuodinga.
Pasirodo, mažoji žvynabudė atrodo taip pat, tik niekada neužauga. Patyrę grybautojai sako: rinkti žvynabudes galima tik nuo 30 cm kepurės skersmens valgyti.
Kuo vėliau pasireiškia simptomai, tuo grybas pavojingesnis (pvz., po penkių ar daugiau valandų). Laimei, pajutau iškart. Kolegos iš GMP siūlė plauti skrandį (kas patyrė – žino, jog tai menkas malonumas), bet įtikinau, kad viską išvėmiau ir skrandis švarus. Vis tiek tenka važiuoti stebėti kepenų rodiklių – nuodingi grybai pažeidžia būtent kepenis.
Naktis priimamajame, kraujo tyrimai, vaistai nuo pykinimo, lašelinė, po 6 valandų – pakartotinis tyrimas. Rodikliai nepakilę, priešnuodžių nereikia.
Grįždama galvojau: kokia gudri ta gamta… Ir kaip dar mūsų protėviai sugebėdavo ištempti iki 25 metų.
Ką daryti, jei įtariate apsinuodijimą grybais?
- Nedelsdami nutraukite valgymą.
- Kuo greičiau sukelkite vėmimą (jei esate sąmoningi).
- Skambinkite Apsinuodijimų centrui +370 5 236 2052.
- Kreipkitės į GMP – net jei simptomai praeina, tai labai svarbu. Ypač, jei tai vaikas, be jokių klausimų.
- Išsaugokite likusius grybus – jie padės nustatyti rūšį.
IR JOKIŲ LIAUDIŠKŲ PRIEMONIŲ, KAIP PIENAS, ALKOHOLIS...
P. S. pridedu nuotrauką grybų, kurių pagal jų DYDĮ, NEGALIMA VARTOTI“, – socialiniuose tinkluose dalijosi A. Jankauskienė.
Suvalgius grybų – tokia bloga savijauta, kokios dar nėra patyrusi
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Jankauskienė, grybauti su šeima jie mėgsta, tačiau apsiriboja kelių rūšių grybų rinkimu: į krepšius deda voveraites, baravykus ir skėtines žvynabudes. Jas, kaip manė, gerai pažįsta ir ne kartą yra valgę.
„Iš tikrųjų, čia buvo visiškas apsigavimas, kadangi seniai tuos grybus renkame, gerą dešimtmetį jie buvo vieni iš mėgstamiausių. Pasirodo, kad yra tokie patys, tik mažesni“, – sako ji.
Parkelyje, esančiame keli kilometrai nuo namų, surinktus grybus Agnė gamino tą pačią dieną. Jais turėjo pasimėgauti kartu su vyru, tačiau šiandien ji džiaugiasi, kad jų valgė tik ji – vyras tuo metu buvo išvykęs.
Praėjus maždaug 15 minučių po valgio, pasireiškė stiprūs apsinuodijimo simptomai: pykinimas, bendras silpnumas. Pirmas dalykas, kurį padarė – paskambinusi vyrui pranešė, kad namuose dar likę grybų, bet jokiu būdu jų nevalgytų, nors iš pradžių pati nė nenutuokė, kad prastos savijautos kaltininkai yra būtent grybai.
„Kai pasidarė labai bloga, mintimis net permečiau, ar tikrai daugiau nieko negali būti. Pirmas dalykas, ką norėjosi daryti – atmesti grybus, nes esame juos valgę ir nieko panašaus prieš tai niekada nebuvo.
Silpnumas buvo toks, kad labai džiaugiausi telefone turėdama įsivestą Apsinuodijimų centro numerį. Jei būtų reikėję jo ieškoti naršyklėje, tai būtų kainavę nemažai energijos“, – pasakojo pašnekovė.
Paskambinus į Apsinuodijimų centrą, paaiškėjo, kad lėkštėje atsidūrė ne skėtinės, o mažosios žvynabudės. Specialistė taip pat paminėjo svarbų faktą:
„Apsinuodijimų centro specialistė paminėjo, kad kuo greičiau pasireiškia simptomai, tuo labiau tikėtina, kad grybas nėra toks pavojingas, lyginant su atvejais, kai simptomai pasireiškia po penkių-šešių valandų, nes tada, žinoma, didžioji dauguma net nepagalvoja, kad kalti grybai. O pati atmetimo būdu supratau, kad nieko daugiau ir negali būti – kalti grybai.“
Apsinuodijus grybais svarbu išsivemti ir nedelsiant kviesti greitąją
Nieko nelaukusi Agnė skubėjo išsivemti, suprasdama, kad grybai dar nebus suvirškinti, ir gerti daug skysčių. Ji priduria, kad žmonės daro vieną klaidą – bijo vemti.
„Žmonės dažniausiai bijo išsivemti, nes nežino, kada tai galima daryti, nes iš tikrųjų taip jau yra su apsinuodijimu, kad ne visada galima vimdyti žmogų.
Apsinuodijus maistu, grybais – galima ir reikia daryti tai kuo greičiau, bet jeigu, sakykim, tai yra kažkokia cheminė medžiaga, skystis, vimdyti galima ne visada, kai kuriais atvejais nuo to gali būti ir blogiau. Labai svarbu žinoti, ką daryti tokiu atveju, kad situacijos nepastumti į vieną ar kitą pusę“, – aiškino ji.
Be to, pašnekovė primena: būtina kuo greičiau vykti į ligoninę. Nuodingi grybai organizmą gali paveikti tik po kelių valandų, o pažeidimai gali būti sunkūs.
„Pavojingiausia – galvoti, kad praeis. Būna, žmogų supykina, jis išsivemia, prigeria vandens ir tarsi pagerėja. Tačiau jei toksinai pateko į kraują, kepenų pažeidimai pasireiškia tik po kelių valandų. Net jei žmogus jaučiasi gerai, kepenys gali būti stipriai pažeistos – todėl būtina kuo greičiau gauti priešnuodį.“
Agnė žinojo, kad reikia vykti į ligoninę, tačiau jautėsi taip prastai, kad pati nebūtų nuvykusi – kvietė greitąją. Ligoninėje gavo vaistų nuo pykinimo, atlikti tyrimai, po kelių valandų – pakartotiniai. Laimei, rodikliai nepakilo.
Ką daryti apsinuodijus grybais?
Pasakodama savo istoriją, ji pabrėžia, kad greita reakcija tokiose situacijose yra labai svarbi. Tačiau ne mažiau svarbu žinoti pirmuosius žingsnius apsinuodijus grybais:
„Net jeigu atrodo, kad negalėjote apsinuodyti grybais, nes juos valgote 10, 20 ar 30 metų – vis tiek galite. Gali būti, kad prisirinkote visiškai taip pat atrodančių, bet nuodingų grybų. Nereikėtų atmesti šios tikimybės – per didelis pasitikėjimas savimi gali pakenkti.“
A. Jankauskienė taip pat dalijasi patarimais:
- telefone turėti įsivestą Apsinuodijimų centro numerį,
- apsinuodijus stengtis kuo greičiau išvemti,
- gerti daug skysčių,
- nedelsiant kviesti greitąją, net jei atrodo, kad pagerėjo.
„Tai ypač svarbu vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes apsinuodijimai jiems gali būti net mirtini“, – pabrėžia ji.
Galiausiai Agnė priduria, kad kiekvienam verta sudalyvauti pirmosios pagalbos mokymuose – sukauptos žinios gali išgelbėti gyvybę įvairiose situacijose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
