LASUC mokiniai mokosi pagal tas pačias bendrojo ugdymo programas kaip ir kitų mokyklų moksleiviai. Vis dėlto, pasak I. Mickutės, nuotolinis ugdymas akliems ir silpnaregiams mokiniams kitoks, išskirtinis – jiems tinka ne viskas, ką siūlo bendrojo ugdymo mokytojai ar interneto svetainės.
Prieš pereidami prie nuotolinio mokymo, LASUC darbuotojai išsiaiškino, ar visi vaikai namuose turi kompiuterius su specialia įranga: raidžių, vaizdo didintuvais, garso sintezatoriais. Neturintiems kompiuteriai pristatyti į namus, tiems, kurie nesugebėjo prisijungti prie internetinių mokymo platformų, pagelbėjo specialistai.
Iššūkis tėvams, vaikams ir pedagogams
Daugiausia problemų įgyvendinant nuotolinį mokymą kilo LASUC pedagogams – jie privalėjo koreguoti ir pritaikyti ugdymo planus, susitarti su tėvais dėl jų įgyvendinimo. Pasak Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus vedėjos Jūratės Maskoliūnienės, specialistams trūko žinių ir patirties, be to, dirbti naujomis sąlygomis jie turėjo pasirengti vos per savaitę.
„Žinoma, iš pradžių būta šiokio tokio pasimetimo. Vis dėlto susėdome visi kartu, peržiūrėjome šiems mokslo metams parengtas programas, jas koregavome. Mūsų pedagogai negali paimti iš interneto užduočių, jas tenka pritaikyti kiekvienam vaikui individualiai. Specialistai nuolat bendrauja su tėvais per konferencijų vaizdo platformas, detaliai aptaria, kaip reikėtų atlikti pratimus ir užduotis, kokias priemones naudoti ir kokių rezultatų galima tikėtis“, – sako J. Maskoliūnienė.
Specialistė pasidžiaugia, jog tėvai nuotolinio mokymo iššūkį priėmė, įsitraukė į mokymo procesą, padeda vaikams atlikti užduotis: „Tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl ir padėti jiems gali geriausiai. Centro specialistai parengia vaikams užduotis dienai, savaitei, mėnesiui, tėvai su vaikais dirba kasdien. Kartą per savaitę bendraudami virtualiai, tėvai su specialistais aptaria vaikų mokymosi rezultatus.“
1901 m.
1927 m.
1934 m.
Tėvai pripažįsta: prasidėjus nuotoliniam mokymui, nerimo būta. „Aišku, iš pradžių buvome sunerimę. Viena, kai su tavo vaiku dirba specialistai, antra, kai jų funkcijas bando perimti mama, su kuria įprastai vaikas tik žaidžia, – pasakoja ikimokyklinuko Tauro mama Danguolė. – Vis dėlto pamažu įsivažiavome. Nuolat bendraujame su tiflopedagoge Jūrate Jakštiene, ji mums atsiunčia užduotis, paaiškina, kaip jas atlikti. Tiflopedagogė labai kūrybiška, visada pasiūlo išeitį ar sprendimą, jei sūnui kas nors nesiseka. Stengiamės laikytis jos sudaryto darbų plano, aišku, kartais ir paimprovizuojame.“
Taurui specialios įrangos nereikia – jis turi planšetinį kompiuterį, kurį gali prisitraukti arčiau prie akių, be to, pats išmoko pasididinti tekstą išmaniajame telefone. Mama sako, kad atliktas užduotis, darbelių nuotraukas ji kaskart siunčia tiflopedagogei: „Be to, Tauras labai mėgsta pasikalbėti su Jūrate, kassavaitinio bendravimo laukia kaip šventės. Jam labai svarbūs specialistės pagyrimai, jie skatina sūnų stengtis.“
J. Maskoliūnienės teigimu, nuotolinis mokymas – puikus laikas mokyti tėvus, kaip išnaudoti buvimą su vaiku namuose jo savarankiškumui, kasdienio gyvenimo, kompiuteriniams įgūdžiams lavinti. Pedagogas pateikia tėvams idėjų, kaip panaudoti kasdienę aplinką ugdymui, nukreipti vaiką teisinga kryptimi.
Pagalba – kitų mokyklų specialistams
LASUC specialistai ne tik dirba su savo mokyklos mokiniais, bet ir teikia metodinę pagalbą kitų šalies ugdymo įstaigų mokytojams. Į tiflopedagogus kreipiasi bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, prašydami padėti parengti nuotolines užduotis regos negalią turintiems mokiniams.
LASUC Sutrikusios regos vaikų ugdymo skyriaus tiflopedagogai, siekdami išsiaiškinti, su kokiais sunkumais dirbdami nuotoliniu būdu susiduria pedagogai, pasidalyti patirtimi, kokie ugdymo metodai iki šiol pasiteisino labiausiai, taip pat pasitarti, kaip nuotolinį mokymą vykdyti toliau, platformoje „Zoom“ surengė metodinę dieną „Aklų ir silpnaregių mokinių nuotolinis mokymas(is) kaip iššūkis tęsti ugdymo procesą ir teikti tiflopedagoginę ir kitą pagalbą“.
LASUC tiflopedagogė metodininkė Dana Nemunytė pasidalijo užsienio specialiųjų pedagogų ir tiflopedagogų patirtimi mokant sutrikusios regos mokinius namuose. Specialistė pasidomėjo, kaip amerikiečiai pedagogai tęsia ugdymą namuose karantino sąlygomis, kokios užduotys gali būti skiriamos įvairaus amžiaus vaikams. Ji taip pat pasidalijo pamokymais, kaip tėvai turėtų įsitraukti į bendrą veiklą.
J. Maskoliūnienė renginio dalyviams pristatė dar daugiau naudingų nuorodų ir internetinį leidinį „Organizacijų, dirbančių su aklaisiais, virtualaus mokymo galimybės“. „Leidinio tikslas – vienoje vietoje sukaupti įvairių organizacijų – mokyklų, fondų, asociacijų – informaciją apie veiklos idėjas, kurias šeimos gali įgyvendinti su vaikais namuose, virtualias pamokas. Tai tiesioginė mokymo parama mokytojams, šeimoms ir mokiniams“, – pabrėžia J. Maskoliūnienė.
LASUC gydomosios kūno kultūros mokytoja Jolanta Bedalienė pati filmuojasi ir siunčia ugdytiniams vaizdo medžiagą su atliekamais pratimais. Mokytoja mano, kad iš interneto paimti fiziniai pratimai vaikams gali būti neįdomūs. Pratimus pedagogė papildo skaičiuotėmis ar dainelėmis, skatina ikimokyklinukus pasikartoti kūno dalių pavadinimus – kur ranka, kur koja, kur galva. Nematantys vaikai girdi mokytojo balsą, jį atpažįsta. Džiaugiasi ir tie, kurie kompiuterio ekrane mato mokytojos veidą, judesius, juos atkartoja.
LASUC vizituojanti tiflopedagogė Jūratė Jakštienė kalbėjo apie būtinybę specialistams bendrauti su tėvais. „Mano ugdytiniai – ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai. Jie patys, be tėvų pagalbos, negalėtų atlikti užduočių, todėl bendradarbiavimas būtinas“, – teigė J. Jakštienė. Tiflopedagogė su tėvais derina savaitės ir kiekvienos dienos veiklas, tariasi, kaip teisingai atlikti užduotis ir kokių rezultatų tikėtis. Seminaro dalyvėms ji taip pat pristatė filmuotą medžiagą, parodė tėvų atsiųstus vaikų darbelius, nuotraukas.
Patirtimi dalijosi ir kitose Lietuvos ugdymo įstaigose dirbančios tiflopedagogės, mokančios vaikus nuotoliniu būdu. Jų teigimu, būtina, kad į procesą įsitrauktų vaikų tėvai, kad būtų ugdomas mokinių savarankiškumas ir atsakomybė.
Kaip pritaikyti tekstus?
Apie tai kalbėta tą pačią balandžio dieną „YouTube“ platformoje surengtame seminare „Viešosios tekstinės mokomosios medžiagos pritaikymas sutrikusios regos ir (ar) skaitymo sutrikimų turintiems vaikams (žmonėms)“.
Prie programos prisijungė 157 klausytojai: Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai, bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. LASUC tiflopedagogė metodininkė Dalia Taurienė nuosekliai ir vaizdžiai supažindino su akių ligomis ir sutrikusios regos požymiais, patarė, kaip regos negalią turintiems vaikams pritaikyti teksto šriftą, paveikslėlius, animaciją.
LASUC Sutrikusios regos vaikų ugdymo skyriaus specialistai mano, kad nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas ar dalijimasis patirtimi yra puikus būdas bendrauti ir spręsti dabartines, su karantino laikotarpiu susijusias problemas. Panašius virtualius renginius LASUC specialistai žada tęsti ir ateityje.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
