Tyrimo metu buvo vertinama, kiek ant įvairių kasdien mūsų liečiamų paviršių gyvena bakterijų. Rezultatai nustebino: nustatyta, kad išmaniojo telefono ekranas – nešvariausias iš visų mūsų tirtų paviršių.
„Ant ekrano gali kauptis net ir pavojų žmogaus sveikatai sukeliančios bakterijos, o nusilpus imunitetui ir nesilaikant higienos kyla rizika ir pasigauti infekciją, nes išmanieji – kasdieniai mūsų gyvenimo palydovai“, – aiškino tyrimą atlikusi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro mokslininkė dr. Renata Gudiukaitė.
Nešvaresnis už šiukšlių konteinerio dangtį?
Išmaniųjų įrenginių švarumo tyrimas atliktas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Buvo tiriami įvairūs „Bitės“ salonų lankytojų išmanieji įrenginiai.
Skirtingų įrenginių švarai įvertinti ir palyginti buvo paimta dar apie 20 įvairių kitų dažnai žmonių liečiamų paviršių mėginių, taip pat tikrinti ir asmeniai daiktų paviršiai – banko kortelė, kompiuterio pelytė, telefono kroviklis.
„Pagal bakterijų kiekį ant paviršiaus, išmanusis telefonas buvo nešvariausias paviršius. Už antroje vietoje esantį viešojo transporto laukimo suoliuką jis yra nešvaresnis daugiau nei 2 kartus. Viena iš telefonų nešvarumo priežasčių – jų skleidžiama šiluma. Įprastai bakterijos geriau dauginasi šiltoje aplinkoje, todėl dar geresnes sąlygas joms plisti sukuriame ilgai laikydami įrenginį rankose arba kišenėje. Dalis bakterijų yra mums išties nekenksmingos, tačiau gali būti ir pavojų sveikatai keliančių“, – aiškino Vilniaus universiteto mokslininkė.
Tikėtina, kad išmaniojo paviršius buvo pats nešvariausias dar ir dėl to, jog dėl pandemijos dauguma žmonių dažnai liečiamų paviršių – dažnai dezinfekuojami. O išmanusis telefonas – asmeninis daiktas, kurio dažnas nelaiko „nešvariu“, tad ir nesirūpina jo higiena.
Rasta ir antibiotikams atsparių bakterijų
Nuo išmaniųjų įrenginių ir kitų paviršių paėmus mėginius, bakterijos buvo užsėjamos ant mitybinės terpės ir po 48 val. vertinama užaugusių bakterijų gausa. Kelias užaugusias bakterijų kultūras nutarta identifikuoti. Išskyrus pasirinktų bakterijų genetinę informaciją, buvo atliktas šio geno sekoskaitos tyrimas, leidžiantis spręsti apie tiriamo mikroorganizmo priklausomybę tam tikrai genčiai.
Atlikus analizę aptikta Acinetobacter genties bakterijų, kurios gali pasižymėti atsparumu daugeliui antibiotikų.
„Šios bakterijos gali gana ilgai išgyventi įvairioje aplinkoje, net ir ligoninėse. Jų sukeliamas infekcijas, pavyzdžiui, plaučiuose ar šlapimo organuose, paprastai išgydyti sunku. Vienas iš pagrindinių būdų, kaip apsisaugoti nuo šios bakterijos – tinkama rankų, dažnai liečiamų paviršių švara“, – dėstė R. Gudiukaitė.
Dėl didelio atsparumo net ir naujausios kartos antibiotikams, šios genties bakterijas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra priskyrusi „kritinei“, pačiai pavojingiausiai kategorijai, o mokslininkai ir farmacijos pramonė ieško naujų priemonių kovai su šiomis bakterijomis.
Taip pat buvo rasta Enterobacter genties bakterijų, kurių galima rasti visur aplinkoje. Ji mažiau pavojinga nes, tikėtina, kad paveiktų tik žmones, kurių organizmas nusilpęs. Nustatytos Pseudomonas genties bakterijos sveikiems žmonėms retai sukelia infekcijas.
Visgi, Pseudomonas ir Enterobacter bakterijų grupėje taip pat yra rūšių, kurios kaip ir Acinetobacter gali būti įgavusios atsparumą antibiotikams, plisti ligoninių aplinkoje, o vienas iš tokių bakterijų šaltinių gali būti tiesiog išmanusis telefonas.
Įspėja dėl kaukių laikymo
R. Gudiukaitė pateikė ir daug kasdieniškesnį pavyzdį, kuris ypač pandemijos akivaizdoje daugeliui nesvetimas.
„Daugelis kišenėje arba rankinėje laikome telefoną. Tuo metu panešioję kaukę, ypač jei ji daugkartinė, kai valandai ar dviem jos nereikia, ją taip pat įsidedame į tą pačią kišenę ar rankinę. Taip palaikius kaukę, esant aukštai oro temperatūrai mikroorganizmams daugintis sukuriama puiki terpė.
Ir niekas netrukdo vėliau, liečiantis paviršiams, tiems organizmams, kurie buvo ant telefono ekrano, atkeliauti ant mūsų kaukės. O vėliau ją dedamės ant savo veido ir mikroorganizmai turi kontaktą su mūsų kvėpavimo takais. Jei ant veido bus kokių įbrėžimų, turės kontaktą ir su žaizdelėmis. Taip atsiranda tikimybė, kad jei galės patekti į mūsų organizmą. Jei viskas yra gerai, tai imunitetas greičiausiai su tuo susitvarkys, bet jei turima kokių ligų, atsiranda rizika, kad galime apsigauti infekciją“, – pristatydama tyrimą įspėjo mokslininkė.
Svarbu atsisakyti šių įpročių
Siekiant higieniškiau naudotis telefonu patariama jį ne tik reguliariai valyti, bet ir sąmoningiau juo naudotis. Visų pirma, venkite dalintis išmaniuoju įrenginiu su kitais žmonėmis.
„Geroji žinia, jog greičiausiai esate atsparus daugumai mikrobų, kurie šiuo metu yra ant jūsų telefono. Visgi jei mobiliuoju naudojasi, pavyzdžiui, visas biuras, tikėtina, kad ant jo atsiranda vis naujų bakterijų, nuo kurių jūsų organizmas gali būti nepasiruošęs apsiginti. Bakterijos plinta kontakto būdu, todėl nuolat perleisdami telefoną į kitų rankas didinate riziką. Stenkitės, kad jūsų išmaniuoju kiti naudotųsi kuo rečiau, o jei tas neišvengiama – valyti tokį įrenginį dažniau“, – pažymi dr. R. Gudiukaitė.
Kitas naudingas įprotis – padėti telefoną šalin valgant. Naudodamiesi nešvariu įrenginiu valgio metu galite pernešti bakterijas.
„Išmaniųjų higienos“ tyrimo rezultatai pagal bakterijų kiekį (nuo nešvariausio iki švariausio):
1. Išmaniojo telefono ekranas
2. Suoliukas autobusų stotelėje
3. Nuomojamos mašinos vairas
4. Šiukšlių konteinerio dangtis
5. Viešojo tualeto dangtis
6. Kuro pistoletas
7. Lifto mygtukas bibliotekoje
8. Viešojo transporto stotelės tvarkaraštis
9. Perėjos šviesoforo mygtukas
10. Popierinių pinigų banknotai
11. Savitarnos kasa prekybos centre
12. Elektrinio paspirtuko rankena
13. Dezinfekuotas prekių vežimėlis
14. Pavėžėjo automobilio rankena
15. Kreditinių kortelių skaitytuvas
