Rūta šioje srityje atsidūrė ne visai tiesiu keliu – iš pradžių ji pasirinko šokių pedagogikos studijas, tačiau vėliau atrado tai, kas ją iš tiesų sužavėjo. Šiandien moteris naujienų portalui tv3.lt sako savo darbu labai besidžiaugianti ir atskleidžia, kaip iš tikrųjų atrodo apželdinimo specialisto kasdienybė.
Naujienų portalas tv3.lt pristato naują straipsnių ciklą „Už kadro“, kuriame kviesime iš arčiau pažvelgti į skirtingas profesijas ir žmones, pasirinkusius įvairius karjeros kelius. Šiame cikle pasakosime apie įdomias profesijas, kalbinsime jų atstovus ir bandysime atskleisti tai, ko dažnai nematome iš šalies.
Kaip atsidūrėte apželdinimo ir želdynų priežiūros srityje? Nuo ko prasidėjo jūsų kelias šioje profesijoje?
Nuo mažumės tėtis mane mokė viso to amato – kaip reikia medį prižiūrėti, kaip su juo elgtis, ką su juo daryti, bet užaugusi rinkausi šokių pedagogiką. Baigiau šokių pedagogiką ir vis tiek savęs neatradau. Tuomet vieną dieną su tėčiu važiuojant Kaune jis sako: „Klausyk, aš tau turiu čia parodyti vieną kolegiją, gal tau patiks.“
Nuvažiavome į Girionis. Tuo metu buvo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Man ten labai patiko ir aš įstojau sėkmingai. Ir po šiai dienai, dabar jau skaičiuoju, berods, 13–14 metų, kai dirbu šį darbą, ir labai džiaugiuosi.
Kaip atrodo jūsų įprasta darbo diena? Su kokiais darbais ir užduotimis susiduriate kasdien?
Suskamba žadintuvas, prasideda įprastas rytas – vaikai, šeima. Pirmiausia visus išlydime į mokyklas, visur susivežiojame, o tada jau susitinkame su kolektyvu ir prieš važiuodami aptariame, kokius objektus tą dieną tvarkysime, ką juose galime padaryti.
Jeigu stipriai lyja, automatiškai tą dieną negalime dirbti, o jeigu paliję, negalime pjauti žolės. Tad mūsų rytas prasideda darbų aptarimu. Tada jau važiuojame į objektus – vieni ima žoliapjoves, kiti – sekatorius ir važiuoja karpyti. Vieni pjauna žolę, kiti formuoja gyvatvores – kiekvienas imasi savo darbų.
Kokie dar darbai sudaro jūsų kasdienę veiklą? Be gyvatvorių formavimo, su kokiomis užduotimis tenka susidurti?
Žolės pjovimas, dekoratyvinių didžiųjų augalų formavimas, ravėjimas. Taip pat šaliname piktžoles iš trinkelių – tuo užsiima ir mūsų vaikinai. Iš esmės atliekame įvairiausius lauko darbus – viską, kas susiję su želdynų ir aplinkos priežiūra. Tad darbų tikrai netrūksta.
Jeigu grįžtant į studijų laikus, dabar labai juokingai skamba kai kurių mano kolegų tuomet pasakyti žodžiai: „Na, jau aš tai tikrai negrėbsiu.“ O dabar grėbiame, šluojame, ravime. Būna ir nemalonių situacijų, ir malonių, bet darome viską, kas susiję su lauko darbais.
Žinoma, į mūsų veiklą taip pat įeina sodinimas ir augalų rovimas. Taip pat važinėjame su kolektyvu į įvairias parodas, konferencijas ir seminarus. Giliname žinias. Šiemet buvome vienoje didžiausių Anglijos parodų „Chelsea Flower Show“. Buvo įspūdinga.
O kas jūsų darbe yra didžiausias iššūkis? Su kokiais sunkumais dažniausiai tenka susidurti?
Sunkiausia, turbūt, bendrauti su žmonėmis. Vieni draugai mane labai gerai apibūdino sakydami, kad Rūta geriau bendrauja su augalais nei su žmonėmis, nes klientų būna įvairių.
Kai klientas tavimi pasitiki, tai yra vienas darbas. Tačiau, kai žmogus sėdi už lango, pro užuolaidos kamputį stebi, kaip tu dirbi, ir skaičiuoja kiekvieną tavo sekundę, kiekvieną judesį, tada yra labai sunku.
Tai ir yra pati sunkiausia mūsų darbo dalis – su klientais atrasti bendrą ryšį, susikalbėti ir sukurti tokį pasitikėjimą, kad jie galėtų mumis pasikliauti, o mes galėtume laisvai ir ramiai dirbti.
Užsiminėte, kad bendravimas su klientais kartais tampa viena sudėtingesnių jūsų darbo dalių. Kokios situacijos su klientais pasitaiko dažniausiai ir kurios iš jų jums įsimena labiausiai?
Kadangi gyvename pajūryje ir daug verslo čia yra susiję su atvykstančiais žmonėmis, kartais sunkiausia būna bendrauti su klientais, atvykusiais iš kito Lietuvos galo. Jiems dažnai norisi, kad viskas būtų padaryta čia ir dabar, kuo greičiau.
Sunkiausia tai, kad žmonės ne visada galvoja apie tai, kas geriausia augalui – jie galvoja, ko nori patys ir kad tai turi būti padaryta iš karto. Tai turbūt ir yra vienas iš sudėtingesnių dalykų.
Kitas dalykas – atsiskaitymai. Pas mus yra labai griežta atsiskaitymo tvarka, todėl viską labai tiksliai fiksuojame: kurią dieną, kur buvome, ką konkrečiai atlikome, kokias medžiagas ir kiek jų sunaudojome. Norime, kad žmogus tiksliai žinotų, už ką moka ir kiek medžiagų buvo panaudota.
Tačiau kartais žmonėms kyla įvairių klausimų. Būna, kad atrodo: gal mes to mulčio prisikrovėme ir išsivežėme? Tuomet sunkiausia įrodyti, kad nieko sau nepasiėmiau – viską atvežiau klientui ir sudėjau jo aplinkoje.
Kuriuo metų laiku jūsų darbymetis būna pats intensyviausias? Kada darbų ir klientų srautas išauga labiausiai?
Pavasaris, žinoma, nes visi nori pirmiausia pavasarinių genėjimų, tada sodinimų. Visi įsivaizduoja, kad tik pavasarį galima sodinti, nors sodiname viso sezono metu.
Pats intensyviausias ir sunkiausias laikotarpis būna balandį, gegužę ir birželį. Tai trys mėnesiai, kuriuos jau ir šeima, ir draugai žino – tuo metu manęs praktiškai nėra.
Būna ir viršvalandžių, ir savaitgalių – visko pasitaiko, kad tik spėtume aptarnauti klientus, malonius žmones, ir padaryti tai, ko jie nori.
O kokie augalai šiuo metu karaliauja lietuvių kiemuose? Kurių klientai prašo dažniausiai?
Jau kelerius metus ant bangos yra hortenzijos – tai tikras favoritas. Dažniausiai žmogus nori, kad augalas ilgai žydėtų ir nereikalautų daug priežiūros. Hortenzijas prižiūrime vieną kartą per metus, o jos žydi tikrai ilgai.
Vis dar neatsilieka ir tujų mada. Nors man pačiai tujos nėra pats mieliausias augalas, daug kam vis dar patinka tujų gyvatvorės.
Na ir, žinoma, smilgos – jų klientai taip pat labai nori. Tai šiuos tris augalus galėčiau drąsiai sodinti ant pirmojo laiptelio.
O ką patartumėte žmogui, kuris svajoja apie gražų ir jaukų kiemą, tačiau neturi daug patirties prižiūrint augalus? Nuo ko reikėtų pradėti?
Aš visada sakau, kad kiekvienas turime dirbti savo darbą ir kiekvienas žmogus esame kažkurios srities profesionalas. Visada juokiuosi – atėjusi į banką pati sau paskolos juk nepasisiūlau.
Jeigu žmogus visiškai neturi patirties, bet labai nori išmokti prižiūrėti augalus, viskas gerai. Visada rekomenduoju pradėti nuo vazono – pasiimti didesnį vazoną, pasodinti į jį gėlių kompoziciją ir pažiūrėti, kaip sekasi ją prižiūrėti. Vėliau galima įsirengti nedidelį, kuklų gėlynėlį ir po truputį nuo jo pradėti.
Taip pat rekomenduočiau rinktis daugiamečius augalus. Pavyzdžiui, galima paimti tris nedidelius daugiamečius augalus ir pasodinti juos į didelį, žiemai atsparų vazoną. Tai būtų visai neblogas būdas pradėti.
Tačiau jeigu žmogus pats nežino, nuo ko pradėti, dažniausiai patariu kreiptis į specialistus. Jie gali įvertinti situaciją ir padaryti tai, ko klientas nori, kiek tai leidžia augalų poreikiai ir konkrečios sąlygos.
Man labai svarbu ir tai, kaip augalai sodinami. Niekada nesodinsiu jų per arti vienas kito, nes kiekvienas augalas turi turėti savo erdvės. Taip pat svarbu parinkti augalus, kurie gali augti greta – reikia įvertinti ne tik dirvožemį ir apšvietimą, bet ir kitus jų poreikius. Šiuos dalykus labai svarbu apgalvoti dar prieš sodinant.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
