Rapolas Tamošiūnas
Kiekvieną pavasarį tvarkantieji aplinką ir ieškantieji atsparių šalčiams, nereiklių ir gražių augalų suka galvas, ką rinktis. Juolab kad apsispręsti nelengva, nes pasiūla labai didelė. Retus augalus ir nuosavą medelyną puoselėjantys Regina ir Vytautas Kazlauskai pataria rinktis spygliuočius, kurių nereikia dangstyti nuo pavasarinės saulės.
Susigundo lepiais
Į Pagiriuose esančią jų sodybą pirkti įvairių vaismedžių, dekoratyvinių augalų, gėlių sodinukų važiuoja augalų mėgėjai iš visos Lietuvos. Ne vienas nustemba pamatęs iš tolo geltoniu šviečiančias eiles tujų, kadagių ir pušaičių. „Būna ir tokių, kurie klausia, ar augalai sveiki, ar nenudeginti saulės. Kai paaiškinu, kad jie tokios, gražiai geltonos, spalvos būna visada, žmonės nustemba“, – sakė kartu su tėvais dirbanti dukra Giedrė Paluckienė. Pasak jos, labai dažnai susigundoma retais, gražiais, nematytais dekoratyviniais augalais, kurie sunkiai ištveria permainingas lietuviškas žiemas. Vieni iššąla, o kiti smarkiai nukenčia nuo ankstyvos pavasarinės saulės, kai drėgmė iš spyglių išgarina drėgmę, o įšalas būna dar neišėjęs. Todėl augalo šaknys negali paimti drėgmės.
Spalvų dermė
„Šie metai buvo ne tokie blogi, nes įšalas išėjo gana greitai, tad visžaliai augalai nedaug nukentėjo nuo saulės. Tiesa, mes tokių „jautruolių“ jau seniai neauginame ir kitiems nesiūlome. Neturime laiko ir noro kasmet juos dangstyti. Juolab kad galima pasirinkti ir ne tokių lepių augalų. Vien kalninių pušų asortimentas ko vertas. Puikiai atrodo ir dygiosios eglės. Tie, kas neturi kur auginti didesnio medžio, gali rinktis žemaūgį“, – aiškino Giedrė. Jai labai patinka geltonos ir sodriai žalios spalvos dermė. Kazlauskų kieme galima pamatyti, kaip ir kokius augalus verta sodinti alpinariume, kituose želdynuose prie namų. Regina su Vytautu jau prieš kelerius metus išnaikino kadagius, vietoje jų pasodino pušaites, nes jose nebūna kriaušių rūdligės sukėlėjų. Prekiaujant sodmenimis labai svarbu, kad jie būtų sveiki.
Nepelnytai pamirštas
„Smagu, kai atvažiavusiesiems į medelyną galima pasiūlyti ir kitų vertingų augalų. Visada manau, kad jei man augalas patinka, patiks ir kitam. Tačiau taip būna ne visada, nes rinktis augalų pas mus atvažiuoja ne profesionalai. Kai žmonėms paaiškini, kuo vienas ar kitas augalas vertingas, paaiškini, kad jis nekels rūpesčių, neiššals, nenušus nuo saulės ir dar parodai, kaip jis atrodo toje pačioje vietoje augdamas penkerius ar devynerius metus, tada pamatai, kad išankstinė nuostata pasikeičia“, – pasakojo Regina. Ji ragino auginti kukmedžius, kurie yra nepelnytai pamiršti. Pasak pašnekovės, šie spygliuočiai nereiklūs, skleidžiantys malonų aromatą ir visada vienodai žali. Turintiesiems mažiau vietos ir manantiesiems, kad kieme netilps taurinis kukmedis, ji patarė sodinti koloninį kukmedį.
Neišmanančiam sunku suprasti
O svajojantiesiems apie kadagių gyvatvorę patarė rinktis tują primenantį sodriai žalią ir itin atsparų kadagį. Gyvai neaukštai atitvarai tarp daržo ir sodo ar kitos kiemo zonos puikiai tiktų kadagys ‘Gold Corne’ ar tuja ‘Rein Gold’. Pastarąją Regina pakarpo, tad auganti kieme atrodo kaip rutulys. Pietinėje namo pusėje prie šiltnamio žaliuojančios kalninės pušys kupliai atrodo irgi todėl, kad joms neleidžiama augti taip, kaip norisi. „Turėdama vieną kitą laisvą minutę, mama jau sukiojasi apie kurį nors augalą su sekatoriumi. Neišmanančiam kartais sunku suprasti, kaip augalas turi atrodyti iš tikrųjų“, – šypsojosi Giedrė. Klausiantiesiems, kaip užsiauginti tokias kuplias pušaites, ji parodo, kuriuos pušų ūglius galima išlaužti, o kuriuos reikia trumpinti. „Gegužės pabaigoje išlaužiami centriniai ūgliukai. Taip sustabdomas augalo augimas, vėliau nukerpama ir paliekama tik trečdalis ant šakelės esančių ūglių ilgio“, – aiškino G.Palucienė. Turintieji laiko ir noro pasinaudoja tais patarimais ir pamato, kuo skiriasi formuojami ir neformuojami augalai.
