Per tokius staigius temperatūrų šuolius bei karščius yra labai svarbu stebėti savo sveikatą, saugotis pavojų. Šeimos gydytoja Elena Šukė atkreipia dėmesį, kad tokie temperatūrų šuoliai savaime ligų nesukelia, tačiau gali sumažinti žmogaus atsparumą aplinkiniams dirgikliams.
„Didelis temperatūrų pasikeitimas gali šiek tiek susilpninti gerklėje esančių tonzilių veikimą, kurios gina nuo visų įkvepiamų bakterijų ir virusų. Dėl to dideli temperatūrų skirtumai niekada nėra labai sveiki, nes po jų galime dažniau visokiomis virusinėmis infekcijomis sirgti“, – nurodo gydytoja.
Pasak jos, tai galioja ir patalpose įrengtiems ar automobiliuose naudojamiems kondicionieriams, kurie dažniausiai būna nustatyti ant labai žemos temperatūros kai lauke yra karšta.
„Tas didelis temperatūrų pokytis pats iš savęs nėra kažkas tragiško, bet jis gali padidinti riziką užsikrėsti virusais, peršalimo ligomis, tada žmonės kaltina kondicionierius, nors nekalti tie kondicionieriai, kaltas tas, kuris reguliuoja jų temperatūrą“, – pažymi ji.
Gydytoja: ką būtina žinoti esant karščiams
Gydytoja E. Šukė sako, kad per karščius labai svarbu nepamiršti geri daug skysčių – suaugusiam sveikam žmogui karštą dieną rekomenduoja išgerti apie 3 litrus vandens bei vengti alkoholio.
„Mes matome, kad mikroinfarktų dažniau būna karštomis dienomis būtent dėl skysčių trūkumo, nes jeigu žmogus jau turi kažkokią širdies ir kraujagyslių ligą ir neišgeria pakankamai skysčių, tai tas kraujas tikrai greičiau užkrešės ir užsidirbti infarktą ar insultą gerokai lengviau tokiu oru“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Jos teigimu, būna dienų, kai atrodo, jog neprakaituojame, nekaršta ir jaučiamės normaliai, tačiau vis tiek per odą, priklausomai nuo žmogaus fiziologijos, netenkame nuo 500 ml. iki 1 litro vandens per dieną.
„Tai yra toks kiekis, kurio mes net nepajaučiame, nes jis nugaruoja. Jeigu žmogus jaučia, kad prakaituoja, kaip tokią karštą dieną, kai temperatūra kyla iki 35 °C, kai prakaitas bėga upeliais, tai reiškia netenkame apie 2–2,5 litro per dieną“, – pažymi gydytoja.
Be to, pasak jos, labai svarbu vengti alkoholio, nes šis iš organizmo išvaro visus skysčius.
„Karštomis dienomis priėmimo skyriuje būna žymiai daugiau apsinuodijusių alkoholiu, nes elementariai organizme trūkstant skysčių, alkoholis veikia stipriau ir greičiau, todėl žmonės nepamatuoja.
Lygiai taip pat su tuo alkoholiu labai dažnai mėgstame ir kažkokius sūrius, užkandžius, šašlykus pavalgyti, kur irgi daug druskos ir visko, kas išvaro skysčius. Dažnai toks nesveikas maistas, mažai skysčių ir susideda į tai, kad paskui silpna, svaigsta galva ir dar žiūrėkit, jeigu vyresnis ir lėtinių ligų turintis žmogus, tai gali ir širdį skaudėti“, – nurodo E. Šukė.
Persikaitinimo ir saulės smūgio požymiai
Didelių karščių metu labai lengva perkaisti, o tinkamai neapsisaugojus – net gauti saulės smūgį. Gydytoja nurodo, kad perkaitimas saulėje pasižymi tuo, kad žmogui tiesiog darosi silpna, jis pradeda labai prakaituoti, gali svaigti galva, truputi pykinti, norėtis miego.
Tuo atveju, jeigu žmogus gauna saulės smūgį – tai, pasak gydytojos, jau yra labai rimta būklė ir jam jau būtinai reikalinga medikų pagalba.
„Gal daugumai čia keistas požymis, bet žmogus, gavęs saulės smūgį, nustoja prakaituoti. Nes kai žmogus persikaitina, tai nuo jo tiesiog žliaugia prakaitas, tačiau jeigu tas perkaitimas progresuoja, tai jo oda pasidaro visiškai sausa.
Taip pat gali sutrikti sąmonė, atsirasti traukuliai, prasideda pykinimas, kurį jau lydi ir vėmimas, prasideda siaubingi galvos skausmai. Tai jau yra ta būklė, kur nei vienas be ligoninės neapsieina“, – sako E. Šukė.
Ji atkreipia dėmesį, kad labai svarbu dėvėti galvos apdangalus, kepures, nes tai apsaugo tiek nuo perkaitimo, tiek nuo saulės smūgio.
„Lietuviams, ypač suaugusiems, kepurę dėvėti, tai yra tiesiog grynas pažeminimas. Dar ne visada vaikams uždeda kepurę. O jeigu galva yra po kepure, tai tiek nuo perkaitimo apsaugo, tiek saulės smūgį yra gerokai sunkiau gauti, praktiškai neįmanoma“, – pabrėžia specialistė.
Situacija ligoninėse
Medikai teigia kol kas nefiksuojantys ženklaus pacientų srauto augimo, susijusio su karščiais, nes temperatūra pakilo visai neseniai, o prieš tai birželis buvo gan vėsus.
„Pastarosiomis dienomis pastebėjome šiek tiek daugiau insultų ir infarktų atvejų, tačiau šių svyravimų nesiejame su karščiu, nes iki šiol aukštos aplinkos temperatūros nebuvo.
Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų srautai išlieka įprasti – Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per parą apsilanko apie 200 pacientų – tiek dėl paūmėjusių lėtinių ligų, tiek dėl ūmių sveikatos sutrikimų“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Liucija Vaitkevičiūtė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
