• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prasidėjus grybų sezonui žmonės plūsta į miškus ieškoti šių gėrybių. Specialistai pastoviai primena, kad reikia rinkti tik pažįstamus grybus, kuriuos tikrai žinote, kad galite valgyti, tačiau to neužtenka – būtina teisingai juos paruošti bei vartoti, kad ši smagi pramoga nesibaigtų nelaime – apsinuodijimu. 

Prasidėjus grybų sezonui žmonės plūsta į miškus ieškoti šių gėrybių. Specialistai pastoviai primena, kad reikia rinkti tik pažįstamus grybus, kuriuos tikrai žinote, kad galite valgyti, tačiau to neužtenka – būtina teisingai juos paruošti bei vartoti, kad ši smagi pramoga nesibaigtų nelaime – apsinuodijimu. 

REKLAMA

„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Gamtos tyrimų centro darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius atsakė į aktualiausius klausimus: kaip teisingai vartoti grybus ir išvengti apsinuodijimo? 

Grybautojai vasaros ir rudens neįsivaizduoja be išėjimo ieškoti miško gėrybių, tad bent pabandykite įsivaizduoti pasaulį be grybų. Vaizdas būtų visai kitoks: miškai būtų dar labiau neįžengiami, nes medžiai ne pūtų, o virstų. 

„Jei pasaulyje neliktų grybų, neturėtume nei alaus, nei duonos, nes tešla nesukiltų, duona atrodytų kaip lietiniai blynai“, – pasakoja mokslų daktaras. 

REKLAMA
REKLAMA

Parsinešę grybus namo nelaukite

Be to, jei ne grybai, neturėtume antibiotikų – mikroskopinio dydžio grybai padėjo atrasti peniciliną ir padeda ieškoti naujų gydymo būdų. Bet ir tuose grybuose, kuriuos renkame, yra naudingų medžiagų, iš kurių gaminami vaistai nuo galvos skausmo, cholesterolio mažinimui. 

REKLAMA

Tačiau specialistas įspėja – ne viskas, ką perskaitote, yra tiesa. Gali atrodyti, kad grybai yra tikra panacėja, padedanti sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis, mažinant cholesterolį ar kraujospūdį, tokie teiginiai nėra visiška tiesa. 

Vis tik, jei grybų nebūtų, nebūtų ir kai kurių augalų bei žmonių susirgimų. Grybai gali sukelti dermatomikozę, kuri pažeidžia žmogaus ir gyvulių odą. 

Taip pat egzistuoja pelėsis, kuris sveikam žmogui nėra pavojingas, tačiau tiems, kurių organizmas yra nusilpęs po transplantacijų ar chemoterapijos, tai yra ypač pavojinga. Jis gali apsigyventi plaučiuose ar kituose organuoze ir tai tampa netgi mirties priežastimi. 

REKLAMA
REKLAMA

Mirties priežastimi tampa ir apsinuodijimai ne tik nuodingais, bet ir valgomais grybais. Paklaustas, ar juos valgyti sveika, dr. J. Kasparavičius teigė, kad čia vienareikšmiško atsakymo nėra – tai nei sveikas, nei nesveikas produktas. 

„Tai labai specifinis produktas – tai ne mėsa ir ne kokios bulvės. Reikia surinkti teisingą grybą, tą, kurį galima valgyti, po to laiku teisingai paruošti ir teisingai vartoti“, – paaiškino mikologas. 

Tad ką svarbu žinoti? Prieš renkant grybus reikia apgalvoti, kad juos grįžus reikės tvarkyti. Specialistas aiškina, kad negalima grybų tvarkymo atidėti vėlesniam laikui.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juos reikia arba tvarkyti, arba iškart dėti šaldyti. Iš sutvarkytų grybų reikia iš karto gaminti norimą patiekalą: juos sūdyti, džiovinti arba užšaldyti vėlesniam laikui. 

Šios klaidos baigiasi net mirtimi

Kai kurie vos parsinešę grybus iš miško skuba virti sriubą, tik prisiverda ne vienam kartui, o visai savaitei ir kas dieną ją vis pasišildo – tokios klaidos šiukštu nereikėtų daryti. 

Mikologo teigimu, mėsą ar daržoves drąsiai galima šildyti, tačiau su grybais to daryti nevalia – toks veiksmas yra pavojingas, nes net juos išvirus baltymai ir kiti produktai yra nestabilūs, verdant yra, tad kyla grėsmė apsinuodyti ar net mirtinai nusinuodyti – tokių atvejų yra buvę. 

REKLAMA

Paklaustas apie grybų džiovinimą, dr. J. Kasparavičius patikino, kad džiovinti saugu, kaip ir marinuoti, tačiau pastaruoju atveju kyla daugiau pavojų: 

„Marinuotus grybus patariama suvartoti per metus, per du. Jie gali stovėti ir dešimtmetį, jei padaryti gavosi kokybiškai, nepapuolė niekas, sterilu. Bet nėra jokios garantijos.  

Laikui bėgant pradeda tiksėti laikrodis ar uždelsto veikimo mina, kuri gali sprogti. Tarkim, papuolė kažkokia bakterija ir jos tyliai dauginasi – dar nesimato, bet ilgainiui gali būti. <…> 

REKLAMA

Niekas negali garantuoti, kokia kokybė, kaip gavosi. Kartais žmonės ruošia teisingai viską, stengiasi, žino, tradicijos yra, bet ima ir papuola.“ 

Ekspertas atsakė ir į dar vieną amžiną klausimą: grybus pjauti ar rauti? Čia vieno teisingo atsakymo taip pat nėra. 

„Jeigu grybas labai aplipęs smėliu, žemėmis, vis tiek nupjausite vėliau, tai galima ir miške. Bet, tarkime, jūs nepažįstate grybo, kilo įtarimas, jis aplipęs žemėmis ar kuo, jūs jį atsargiai išrauti turite, privalote tiesiog, kadangi kitaip jūs jo neatpažinsite“, – primena. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Renkant valgomus grybus, jei renkatės juos rauti, bet bandant tai daryti pasikelia daug samanų, tokiu atveju grybą geriau nupjaukite ar bandykite palankstyti į šonus, kad lengviau išsirautų, nes tose vietose, kur grybiena pasikelia, jie sudžiūna ir žūsta. 

Grybų turėsime vis įvairesnių?

Tad įsidėmėkite mikologo patarimus, apsiginkluokite žiniomis ir pirmyn į mišką. Jei klimatas ir toliau šiltės tokiu tempu, šalyje atsiras daugiau grybų, mėgstančių šilumą. Vis tik, šie mažai kuo skirsis nuo Lietuvoje augančių dabar. 

REKLAMA

Grybų sporos į Lietuvą dažniausiai atgabenamos iš Pietų šalių, tad J. Kasparavičius sako – galbūt jau dabar šalies miškuose auga mums dar nepažinti grybai, kurie vėliau paplis visoje šalyje. Kaip buvo ir su vadinamaisiais balsevičiukais. 

„Jis viename taške gal dešimtmetį augo, vienas žmogus jį stebėjo, ponas Balsevičius, ir tai atrodė kaip intriga, egzotika – vienam taške grybas, kurio Lietuvoje daugiau niekur nėra ir jis nežinojo, kas tai per grybas. 

REKLAMA

Paskui, matyt, jis prisitaikė, nes Jungtinių Valstijų teritorijoje, rytinėje pakrantėje, yra šilčiau nei pas mus, ten truputį piečiau. Jam pasisekė, kad jis pakliuvo į Kuršių neriją, kur žiemos šiltesnės, ne tokios šaltos ir jis ištvėrė. <…>  

Jis staiga pradėjo plisti į visas puses, peršoko į žemyną, atsirado Latvijoje, Lenkijoje, dabar sako ir Estijoje ir toliau sėkmingai plinta“, – pasakojo mikologas. 

Visą pokalbį su mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ klausykite čia:

Parengė: Karolina Gudauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų