„Nors kol kas neturime duomenų, kad gaisro priežastis buvo atliekų rūšiavimo klaidos, akivaizdu, kad šis incidentas išryškino tam tikras spragas – nėra iki galo aiškių veikimo algoritmų sutrikus bet kuriai regioninės atliekų tvarkymo sistemos grandžiai, o savivaldybių vaidmuo skatinant rūšiavimą ir jį kontroliuojant galėtų būti aktyvesnis.
Sudegė gamykla, kurioje buvo išrūšiuojamas didelis kiekis mišrių komunalinių atliekų, todėl būtent dabar ypatingai svarbu kad gyventojai kuo atsakingiau rūšiuotų atliekas mažinant mišrių atliekų srautą – tai svarbu tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu, tiek rizikų mažinimo požiūriu“, – teigė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Šiame susitikime buvo aptarta sprendimo greitai atkurti Vilniaus regiono atliekų rūšiavimą, sumontuojant mobilius įrenginius sudegusios gamyklos teritorijoje, įgyvendinimo eiga. Konstatuota, kad darbai vyksta pagal planą ir kad per šią savaitę didžiąja dalimi bus atkurtas atliekų apdorojimo pajėgumas turėtas iki gaisro. Kol bus pilnai subalansuota atliekų tvarkymo sistema Vilniaus regione ir toliau labai svarbia išlieka kaimyninių regionų teikiama pagalba.
Ko negalima mesti į konteinerį?
Tikimasi ir visuomenės pagalbos. Šiuo laikotarpiu gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti tinkamam atliekų rūšiavimui, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Teisingas atliekų rūšiavimas turėtų būti kasdieninis įprotis, galintis turėti ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai. Kiekviena tinkamai išrūšiuota plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ar metalo atlieka gali būti perdirbta ir kaip antrinė žaliava panaudota naujų produktų gamybai ar paruošta naudoti pakartotinai – taip mažinamas atliekų kiekis sąvartynuose, o kartu ir klimato kaitą skatinančių dujų išmetimas. Vis dėl to dalis gyventojų atliekas rūšiuoja netinkamai arba visai to nedaro.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje susidariusių komunalinių atliekų kiekis siekia daugiau kaip 1,4 mln. tonų per metus, o vienas šalies gyventojas jų vidutiniškai per metus išmeta apie 480 kg. Nors rūšiuojamų atliekų kiekis palaipsniui didėja, vis dar tik apie 50 proc. komunalinių atliekų yra paruošiamos naudoti pakartotinai ar perdirbamos. Tai reiškia, kad galime ir turime daryti daugiau ir vengti atliekų rūšiavimo klaidų.
Dažniausios klaidos rūšiuojant atliekas kasmet išlieka tos pačios – į rūšiavimo konteinerius metamos netinkamos atliekos, nepaisoma informacinių ženklinimų, į stiklo konteinerius metama neištuštinta tara ir kt.
Ypatingo dėmesio reikalauja pavojingos atliekos – panaudotos baterijos, cheminės buitinės medžiagos, senoji elektronika ar lempos. Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) ir baterijų atliekos gali būti pristatomos į specialias jų surinkimo vietas, kurias galima rasti prekybos centruose, degalinėse, pašto skyriuose, įvairiose elektronikos prietaisų taisyklose, švietimo įstaigose ir t. t., o buityje susidariusios pavojingos atliekos – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA).
EEĮ ir baterijų atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų surinkimo konteinerius, nes jose yra pavojingų medžiagų, pvz., sieros rūgšties, kadmio, ličio, švino, freono, arseno ar gyvsidabrio, kurios patekusios į aplinką gali pakenkti žmonių sveikatai, be to, ličio turinčios baterijos gali tapti gaisro priežastimi.
Aplinkos ministerija ragina susipažinti su pavojingų atliekų žymėjimu ir tokių atliekų rūšiavimui skirti itin didelį dėmesį:
Identifikuoti pavojingąsias atliekas gyventojams ir ūkio subjektams padeda Aplinkos ministerijos sukurtas pavojingų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo įrankis, kuris leidžia lengvai ir greitai, naudojant telefoną ar kompiuterį, surasti informaciją apie teisingą pavojingų atliekų klasifikavimą bei jų tvarkymą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad buityje susidarančius pavojingų medžiagų likučius draudžiama išmesti ar išpilti į kanalizaciją ar mišrių komunalinių atliekų konteinerius, maišyti tarpusavyje, perpilti į kitus indus ar pakuotes, skiesti ar kitaip pakeisti jų būvį. Visos pavojingos medžiagos turi būti originalioje pakuotėje, sandariai uždarytos, kad neišsipiltų ar neišsibarstytų.
Dėl netinkamo pavojingų atliekų tvarkymo gali kilti ne tik aplinkos taršos, bet ir saugumo problemos. Specialistai yra fiksavę ne vieną atvejį, kai gaisrus sukelia mišriose atliekose atsidūrusios baterijos ar akumuliatoriai.
Tinkamai neišrūšiuotos atliekos tampa pavojingu rizikos veiksniu, kuris gali turėti pasekmių tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Informaciją apie tai, kur ir kada atiduoti pavojingas atliekas, galima rasti čia. Aplinkos ministerija taip pat yra sukūrusi gyventojams skirtą įrankį, kuriame galima rasti informaciją kaip atpažinti ir tinkamai tvarkyti buityje susidariusias pavojingąsias atliekas.
Tinkamai išrūšiuotos atliekos – tai švaresnė gamta, mažesnė tarša, efektyvesnis žaliavų naudojimas ir auganti žiedinė ekonomika. Todėl Aplinkos ministerija ragina gyventojus ne tik rūšiuoti, bet ir dalintis žiniomis su artimaisiais, įtraukti vaikus, bendruomenes, skatinti aplinkinių sąmoningumą.
Tiek jau rūšiuojančius, tiek planuojančius tai pradėti daryti, kviečiame susipažinti su rūšiavimo atmintine, kurioje pateikta daug naudingos informacijos bei praktinių patarimų.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Uždrauskit prekiaut ta siuksle kurios negalima ismesti. Viskas, jei yra prekyboje reiskja galiu mesti.
