Nors didžiausias darbymetis Vievio šakočių kepėjams – Kalėdų laikotarpis, „TaiVetos“ atstovė Vakarė neslepia, kad darbo netrūksta nei žiemą, nei vasarą.
Idėja, gimusi „iš neturėjimo ką veikti“
Apie tai, kaip atsirado šakočių kepykla „TaiVeta“, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Vakarė – viena iš šeimos narių ir pagrindinė komunikacijos veido socialiniuose tinkluose kūrėja. Anot jos, viskas prasidėjo labai paprastai.
„Visa idėja kilo paprasčiausiai iš neturėjimo ką veikti. Sužinojome apie Europos Sąjungos skiriamą paramą smulkiems verslams, sėdėjome prie stalo ir kalbėjomės, ką būtų galima padaryti.
Visi gerai žinojom, kad mūsų namuose per šventes visada būna naminio šakočio ir visi giminės jį liaupsina. Todėl taip ir sugalvojome – kodėl gi nepradėjus kepti kitiems? Juo labiau, kad niekas kitas čia jų nekepė“, – pasakoja Vakarė.
Mintį pirmoji iškėlė Iveta, Vakarės sesuo. Nors ji mokėjo kepti kibinus, greit ėmė mokytis ir šakočių kepimo ypatumų.
Paraišką Europos Sąjungos paramai gauti Bliujai pateikė dar prieš COVID-19 pandemiją, tačiau verslui reikiamas patalpas teko ruošti būtent karantino įkarštyje, kai profesionalų pagalbos sulaukti nebuvo įmanoma.
Kepykla – iš močiutės ūkinio pastato
Šakočių kepykla buvo įrengta nuo nulio, savomis rankomis. Kaip pasakoja Vakarė, šeima panaudojo seną močiutės ūkinį pastatą, esantį kieme, ir per karantiną jį pavertė kepyklėle.
„Visą karantiną mes jį statėme. Reikėjo labai skubėti, nes gavome užsakymų jau prieš Kalėdas. Tuomet, per porą savaičių, iš terasos pasidarėme dar vieną kepimo patalpą“, – prisimena pašnekovė.
Pirmosios Kalėdos tapo tikru išbandymu, bet kartu ir patvirtinimu, kad pasirinktas kelias – teisingas. Šventiniu laikotarpiu užsakymų skaičius smarkiai šoktelėjo, o šakočiai tapo šeimos „vizitine kortele“.
Šakočių kepimas, pasak Vakarės – ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas. Vienas šakotis kepa apie tris valandas, tačiau visas pasiruošimas užtrunka dar ilgiau.
„Pats procesas iki galutinio rezultato trunka apie keturias–penkias valandas. Turime du pečius, o mama kepa nuo šešių ryto iki pat vakaro. Su tais dviem pečiais per dieną pavyksta iškepti apie šešis šakočius“, – sako ji.
Šeima kepa įvairaus dydžio šakočius įvairiems poreikiams bei progoms – nuo pusės kilogramo iki penkių kilogramų, skirtų vestuvėms ar kitoms šventėms. Populiariausias, pasak pašnekovės, yra maždaug pusantro kilogramo – klasikinis dydis su išraiškingais rageliais.
Vienuolių receptas ir šiuolaikiniai skoniai
Didžiausias šeimos pasididžiavimas – receptas, kurio ištakos, kaip pasakoja Vakarė, siekia labai senus laikus.
„Kai mokėmės kepti šakočius, nes tuo metu nei vienas nemokėjome, vienas senolis iš Marijampolės mums pasakė receptą, kuris esą yra labai senas, sukurtas vienuolių 1870 m., Marijampolės rajono vienuolyne.
Mes laikui bėgant jį šiek tiek pasitobulinome pagal save, o dabar šakotis gaunasi auksinės spalvos, minkštas – toks, koks mums patiems skaniausias“, – pasakoja ji.
Be tradicinių, čia kepami ir grikių miltų šakočiai, kurių sudėtyje nėra glitimo – itin populiarūs tarp žmonių, sergančių celiakija ir netoleruojančių šios medžiagos.
„Turguose ir mugėse būna, kad žmonės iš pradžių negali patikėti, jog tai tikrai tik grikių miltai, kad juose tikrai nėra glitimo. Bet tada išbando ir sako: „dabar tai vienintelis desertas, kurį galiu valgyti“, – su džiaugsmu dalijasi Vakarė.
Be šakočių, kepykloje kepami ir kibinai – su mėsa, vištiena ar varške. Šventiniu laikotarpiu šeima kepa ir tradicinius „kūčių pyragėlius“:
„Tai tokios tradicinės mielinės tešlos bandelės su aguonomis ar grybais, įprastai kepamos aliejuje. Tik pas mus jos kepamos konvekcinėje orkaitėje.
Jau pora metų jas siūlėme žmonėms per šventes ir jiems labai patiko, todėl siūlysime ir šiemet“, – sako pašnekovė.
Ateityje šeima svarsto ir apie naujus gaminius – pavyzdžiui, tinginį iš šakočio gabaliukų ar net savitą Napoleono torto interpretaciją.
Visi dirba kartu – nuo kepimo iki pristatymo
Šeimos versle prie produktų gamybos prisideda visi, kas tik gali. Kepykloje dirba abi seserys, brolis, mama, tėtis, padeda ir kiti artimieji.
„Mama kepa, aš rūpinuosi komunikacija socialiniuose tinkluose, sesuo – užsakymais ir pakavimu. Na, o šeimos vyrai dažniausiai išvežioja šakočius klientams“, – vardija Vakarė.
Užsakymus šeima pristato ne tik Vievyje, bet ir Vilniuje, Elektrėnuose bei kituose aplinkiniuose miestuose.
Pavadinimas, slepiantis šeimos istoriją
Kepyklos pavadinimas „TaiVeta“ taip pat gimė iš šeimos istorijos. Jis sudarytas iš įkūrėjos Ivetos ir jos sūnaus Tairono vardų.
„Taip gražiai susidėjo – Taironas ir Iveta. TaiVeta“, – nusijuokia Vakarė.
Nors šeima turi šiokių tokių minčių apie verslo plėtrą, masinės šakočių gamybos planuose tikrai nėra.
„Norime patys viską daryti ir žinoti, kas išeina iš mūsų rankų. Kiek galime – tiek ir kepame“, – sako ji.
Paklausta, kiek kainuoja įsigyti Bliujų šeimos šakotį, Vakarė atsako, kad šiuo metu tradicinio šakočio kaina siekia 25 eurus už kilogramą, grikių miltų – 29 eurus.
O, nors pats darbymetis paprastai prasideda artėjant Kalėdoms, Lauko gatvėje įsikūrusios kepyklos durys beveik niekada neužsidaro – darbo čia netrūksta nei žiemą, nei vasarą. Pasak Vakarės, užsakymų šeima sulaukia iš įvairiausių Lietuvos kampelių – ne tik iš aplinkinių miestų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
