Mankštinimasis yra lengvas: jis pakelia nuotaiką ir suteikia apsaugą nuo lėtinių ligų. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas sumažina diabeto, širdies ligų ir vėžio riziką. Be to, norint gauti naudos, nereikia išlaidauti ar užsiimti intensyviu sportu, rodo naujas tyrimas. Remiantis nauju žurnale JAMA paskelbtu tyrimu, padidinus dienos žingsnių skaičių, galima sumažinti mirtingumo riziką.
Mokslininkai norėjo ištirti, ar intensyvesnis vaikščiojimas kasdien susijęs su mažesne mirtingumo dėl visų priežasčių rizika, rašo express.co.uk.
Didesni žingsnių skaičiai buvo susiję su mažesne mirtingumo rizika
Jie nusprendė įvertinti kasdien padaromų žingsnių ryšį su priešlaikiniu (41–65 metų amžiaus) mirtingumu nuo visokių priežasčių tarp tamsiaodžių ir baltaodžių rasės vyrų ir moterų. Akselerometrai yra judesio prietaisai, kuriais galima išmatuoti kūno judėjimą ir jo intensyvumą. Dalyvių amžius buvo 38–50 metų ir jie dėvėjo akselerometrus nuo 2005.
Jie buvo stebimi vidutiniškai 10,8 metų. Duomenys buvo analizuojami 2020 ir 2021 metais. Žingsnio intensyvumas buvo suskirstytas į tris grupes: mažas (mažiau nei 7000 žingsnių per dieną), vidutinis (7000–9999 žingsnių per dieną) ir didelis (daugiau nei 10 000 žingsnių per dieną).
Atlikę duomenų analizę, mokslininkai nustatė, kad didesni kasdienių žingsnių skaičiai buvo susiję su mažesne mirtingumo dėl visų priežasčių rizika. Suaugusiesiems, nužingsniuojantiems mažiausiai 7000 žingsnių per dieną, lyginant su tais, kurie neviršija šio skaičiaus, mirtingumo rizika buvo maždaug 50–70⁒
Šiame kohortiniame tyrime dalyvavo 2110 suaugusiųjų, jie buvo stebimi 10,8 metų. Dalyvių, nužingsnuojančių 7000 žingsnių per dieną, lyginant su mažiau nei 7000 žingsnių per dieną padarančių žmonių, mirtingumo rizika buvo 50–70⁒ mažesnė. Žingsniavimo intensyvumas nebuvo susijęs su mirtingumu.
Savo baigiamosiose pastabose mokslininkai pažymėjo, kad didesnis kasdien padaromų žingsnių skaičius buvo susijęs su mažesne ankstyvo vidutinio amžiaus moterų ir vyrų mirtingumo nuo įvairių priežasčių rizika.
„Žingsniavimo intensyvumas su mirtingumo rizika nebuvo siejamas“, ‒ pridūrė jie.
Svarbiausi patarimai mitybai
Be reguliaraus mankštinimosi taip pat svarbi sveika, subalansuota mityba. Tai reiškia, kad reikia valgyti įvairų maistą tinkamomis proporcijomis bei pasiekti ir išlaikyti sveiką kūno svorį.
„Vaisiai ir daržovės yra geras vitaminų ir mineralų bei skaidulų šaltinis, jie turėtų sudaryti kiek daugiau nei trečdalį kasdien suvalgyto maisto“, ‒ pažymi NHS.
Pasak sveikatos priežiūros įstaigos, rekomenduojama kasdien suvalgyti bent penkias porcijas įvairių vaisių ir daržovių. Jie gali būti švieži, šaldyti, konservuoti, džiovinti arba išspaustos sultys.
Yra įrodymų, kad žmonėms, suvalgantiems bent penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną, kyla mažesnė rizika susirgti širdies ligomis, insultu ir kai kuriais vėžiniais susirgimais. Suvalgyti penkias porcijas nėra taip sunku, kaip atrodo.
Vieną porciją sudaro: 80 g šviežių, konservuotų ar šaldytų vaisių ir daržovių, 30 g džiovintų vaisių, 150 ml vaisių sulčių arba kokteilio, bet ne daugiau kaip viena porcija per dieną, nes šie gėrimai yra saldūs ir gali pažeisti dantis.
