Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė primena, jog Lietuva yra paskelbta endemine erkinio encefalito šalimi bei dalinasi, kaip gali apsisaugoti nuo šios ligos.
„Erkinio encefalito ligą sukelia Flaviviridae šeimai priskiriamas virusas, kurio šaltinis gamtoje – smulkūs graužikai, paukščiai, stambūs stuburiniai gyvūnai ir erkės, kurios taip pat yra ir jo platintojos. Dažniausiai erkiniu encefalitu užsikrečiama įkandus užkrėstai erkei, taip pat ji gali būti perduodama ir vartojant užkrėstų karvių, avių bei ožkų termiškai neapdorotą pieną ir jo produktus“, – pranešime spaudai pasakoja šeimos gydytoja.
Simptomai gali pasireikšti ir po mėnesio
Įkandus užkrėstai erkei, ligos pasireiškimo inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 iki 33 d., vidutiniškai apie 7–14 d., o užsikrėtus virusu per pieno produktus – 3–4 dienas. Pasitaiko atvejų, kai infekcija gali būti besimptomė, tačiau dažniausiai jos eiga pasireiškia dviem bangomis.
„Pirmoji ligos fazė pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų bei galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu, bendru silpnumu ir negalavimu. Kartais simptomai gali būti painiojami su peršalimu, virškinimo sutrikimu ar dispepsiniais požymiais. Jie tęsiasi nuo poros dienų iki savaitės, o tada pacientui stebimas laikinas pagerėjimas, simptomų sušvelnėjimas ar besimptomis laikotarpis, kuris tęsiasi apie savaitę. Visgi, jeigu organizmui nepavyksta įveikti šios infekcijos, prasideda antroji jos fazė“, – sako S. Liubinskienė.
Antrosios erkinio encefalito fazės metu 20–30 proc. užsikrėtusiųjų yra nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai – juos vargina galvos skausmai, pykinimas ir/ar vėmimas, karščiavimas, sprando raumenų sustingimas. Pacientui gali pasireikšti sąmonės sutrikimai, dezorientacija, mąstymo ir kalbos sutrikimai, judesių, pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimai, tremoras ar traukuliai. Simptomų sąrašas itin platus – jie priklauso nuo galvos smegenų, jų dangalų, galvinių nervų, nugaros smegenų ir/ar šaknelių pažeidimo lygio.
„Liga diagnozuojama remiantis paciento išsakomais nusiskundimais, anamneze bei klinikiniu ištyrimu. Erkinio encefalito diagnozę dažniausiai patvirtina atlikti laboratoriniai tyrimai, kurių metu aptinkami specifiniai erkinio ecefalito viruso antikūnai bei įvertinami kiti kraujo rodikliai. Tam tikrais atvejais pacientui gali būti atliekama lumbalinė punkcija ar smegenų vaizdiniai tyrimai“, – apie diagnostiką pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja.
Gydymo nuo ligos nėra, galimi itin žymūs sveikatos sutrikimai
Specifinio gydymo ar vaisto nuo erkinio encefalito, kuris padėtų juo sergantiems nėra – liga gydoma pagal simptomus, slopinamas skausmas. Sunkesniais atvejais, esant išreikštiems klinikiniams simptomams, pacientai yra guldomi į ligoninę, o pagerėjus sveikatai jų laukia reabilitacija. Gydymo trukmė yra skirtinga kiekvienam žmogui – ji gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, sveikimas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento būklės ir kitų individualių veiksnių.
„Erkinis encefalitas yra itin sunki ir pavojinga liga, o tai patvirtina statistika – apie 1–2 proc. susirgusiųjų neišgyvena dėl išsivysčiusių komplikacijų, o persirgus ja net iki 40 proc. žmonių išsivysto liekamieji reiškiniai. Dažniausiai tai negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, klausos ir regėjimo sutrikimai. Taip pat juos visą gyvenimą gali lydėti pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, parezės, paralyžiai, elgesio pokyčiai, psichologiniai ir atminties sutrikimai bei chroniškas nuovargis. Kai kada liekamieji reiškiniai gali būti tokie stiprūs, jog apriboja žmogaus darbinę veiklą, gebėjimą mokytis ar pasirūpinti pačiam savimi“, – apie ligos padarinius dalinasi S. Liubinskienė.
Egzistuoja tik vienas būdas apsisaugoti
Norėdami apsisaugoti nuo šios ligos, privalote naudoti apsaugines ir erkes atbaidančias priemones, vartoti tik termiškai apdorotus pieno ir jo produktus. Jeigu ant savo kūno radote erkę, ją būtina kuo greičiau pašalinti, įkandimo vietą dezinfekuoti ir ją stebėti. Taip pat svarbu sekti ir savo sveikatos būklę visą inkubacinį laiką, o atsiradus nemaloniems simptomams, iškart kreiptis į gydytojus.
„Visgi, pasaulyje egzistuoja tik viena efektyvi priemonė – vakcinos nuo erkinio encefalito. Jos yra saugios ir garantuoja 98 proc. siekiančią apsaugą nuo ligos bei galimų itin neigiamų padarinių sveikatai. Nors vyrauja įsitikinimas, kad nuo ligos reikia pasiskiepyti iki šiltojo metų laiko, jeigu pamiršote, geriau tai padarykite dabar – klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog po dviejų vakcinos dozių susidaro apsauginis imunitetas metams, o po 3 dozių – 3–4 metams. Vėliau, pagal gydytojo rekomendacijas, reikės palaikančių vienkartinių skiepų dozių“, – teigia šeimos gydytoja.
Ji primena, jog yra dvi skiepijimo schemos – įprastinė ir pagreitintoji, kuri itin aktuali erkių aktyvumo laikotarpiu. Įprastinę schemą reikėtų rinktis dar šaltuoju metų laikotarpiu, kai pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. pertrauką. Pagal pagreitintąją schemą antroji dozė bus suleista praėjus dviems savaitėms po pirmosios. Tuo metu trečioji vakcina bus reikalinga praėjus 5–12 mėn.
