Apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, kad šilauogės klestėtų, patarimais naujienų portalui tv3.lt dalijasi „Eriberi“ ūkio įkūrėjas Erikas Jacukevičius.
Kokius darbus būtina atlikti šilauogėms vasarą?
Pasak šalia Vilniaus įsikūrusio „Eriberi“ ūkio įkūrėjo E. Jacukevičiaus, pagrindinis vasaros darbas – reguliarus šilauogių laistymas. Šie krūmai yra itin jautrūs drėgmės trūkumui, ypač per karščius.
„Šilauogių šaknys yra labai paviršinės, todėl jos greitai reaguoja į išdžiūvimą. Net jei šiek tiek palyja, būtina individualiai įvertinti drėgmės kiekį durpėje“, – aiškina jis.
Anot Eriko, tai galima lengvai padaryti rankomis: „Tereikia pasikasti durpę 10–15 cm gyliu, ištraukti gniužulėlį, suspausti ir stebėti, kas vyksta.“
Yra trys galimos būklės:
- „Jei suspaudus varva vanduo – jokiu būdu nelaistyti, vadinasi, perlaistyta, lietus jau padarė savo darbą;
- Jeigu suspaudus ir atleidus gniužulėlį, durpė išbyra ar būna sausa – būtina laistyti;
- Ideali būsena – kai suspausta durpė išlieka vientisa, kaip sniego gniūžtė, bet vanduo nevarva.“
Be laistymo, anot specialisto, būtina ir ravėti, nes piktžolės pasisavina visas naudingąsias medžiagas.
„Piktžolės greitai išsiurbia viską, ką patręšia žmonės. Todėl būtina jas šalinti“, – pabrėžia ūkininkas.
Norint sumažinti ravėjimo dažnį, Erikas rekomenduoja mulčiuoti. Tam tinka spygliuočių žievė, rūgšti durpė (užpilant jos apie 10 cm sluoksniu), pjūvenos ir net nupjauta žolė.
„Tik prieš dedant žolę, ją būtina padžiovinti – kitaip ji pelija“, – įspėja jis.
Kokio dirvožemio reikia šilauogėms ir kaip dažnai rūgštinti žemę?
Paklaustas, koks dirvožemis tinkamiausias šilauogėms, E. Jacukevičius pabrėžia, kad svarbiausia – rūgšti terpė.
„Šilauogėms geriausiai tinka rūgščios durpės. Žmonėms, kurie sodina tik kelis krūmelius, jas nesunku rasti prekybos centruose – tai statybinės durpės“, – sako jis.
Anot Eriko, labai svarbu atkreipti dėmesį į durpių rūgštingumą.
„pH turi būti nuo 3,5 iki 4,5. Prie pH 5 šilauogės jau nebeauga taip gerai, o esant pH 6 ar 7 – gali tiesiog žūti. Tada nebus nei uogų, nei krūmas gerai augs. Rūgštingumas – kritinis dalykas“, – pabrėžia jis.
Pašnekovo teigimu, jis pats savo ūkyje rūgština dirvožemį bent tris–keturis kartus per sezoną.
„Vanduo iš gręžinio būna pH 7–8, todėl išplauna visą rūgštį. Mes naudojame elektroninį pH matuoklį – įkiši į žemę ir rodo. Namų sąlygomis galima naudoti ir lakmuso popierėlį – labai paprasta ir pigu“, – aiškina jis.
Procesas taip pat nesudėtingas: „Imi truputį durpių, įpili distiliuoto vandens, palaikai, tada įkiši lakmuso popierėlį – jis nusispalvina nuo geltonos iki raudonos. Ant pakuotės aiškiai parodyta, kokia spalva atitinka kokį pH. Jei matai, kad jau artėja prie 5 – metas rūgštinti.“
Erikas taip pat rekomenduoja paprastą rūgštinimo būdą namų sąlygomis – su actu.
„Tiesiog į 10 litrų vandens įpilkite apie 100–150 ml 9 proc. acto. Tačiau prieš tai svarbu gerai palaistyti žemę paprastu vandeniu. Jei durpė bus labai sausa, vienas laistytuvas su actu nepadarys norimo efekto“, – pataria jis.
Atskleidė, kaip apsaugoti šilauoges nuo ligų ir kenkėjų
E. Jacukevičius teigia, kad svarbiausia – prevencija.
„Pirmiausia, reikėtų vengti laistyti šilauogių lapus. Karštomis dienomis, jei laistoma ryte ar vakare, ant lapų užsilaikanti drėgmė gali skatinti ligų atsiradimą. Todėl geriausia laistyti tik šaknų zoną“, – aiškina jis.
Erikas taip pat pabrėžia, kad labai svarbus yra ir tinkamas krūmų formavimas.
„Genėjimas tikrai padeda – svarbu, kad krūmo viduje būtų daugiau šviesos, kad jis nebūtų per daug sutankėjęs. Būna, kad žmonės mažoje erdvėje prisodina per daug krūmų, tada jie suauga į tankią sieną, nesivėdina ir atsiranda ligos“, – pasakoja jis.
Pasak ūkio įkūrėjo, labai svarbu nuskinti visas prinokusias uogas laiku, nes pūvančios gali sukelti papildomų problemų: „Jei uogos lieka per ilgai ir pradeda pūti, jos gali daryti neigiamą įtaką visam krūmui“.
Erikas taip pat rekomenduoja naudoti natūralias apsaugos priemones: „Vienas geriausių natūralių fungicidų – vario sulfatas. Jį galima naudoti pavasarį, kaip ir kitiems augalams – tai labai efektyviai naikina grybelines ligas“.
Jei pastebimi pirmieji ligų požymiai – lapų dėmėtumas ar pažeistos uogos – tuomet reikėtų imtis papildomų priemonių.
„Toki atvej galima naudoti fungicidus. Geriausia tai daryti po derliaus nuėmimo – vieną kartą nupurkšti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, priklausomai nuo veislės“, – pataria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
