„Prastai besijaučiantiems ar tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms pirtis gali būti netinkama, tad geriausia jos atsisakyti. Norint, kad pirties ritualai ne pakenktų, o pagerintų savijautą, būtina įvertinti individualią organizmo būklę ir nepamiršti laikytis saiko“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Tam tikri vaistai didina riziką
Anot vaistininkės, pirties reikėtų vengti vartojantiems kraujospūdį mažinančius ar diuretinį poveikį turinčius vaistus – jie gali sukelti didelį skysčių netekimą, galvos svaigimą ar net alpimą, rašoma pranešime spaudai.
„Atsargiai į pirtį reikėtų eiti ir tiems, kurie vartoja širdies ritmą veikiančius vaistus, tokius kaip beta adrenoblokatoriai ar antiaritminiai preparatai, nes šiluma gali pakeisti jų veikimą.
Taip pat rekomenduojama vengti pirties vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar raminamuosius, nes jie gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą“, – nurodo ji.
Tuo metu antibiotikai ar priešgrybeliniai preparatai, gali padidinti odos jautrumą karščiui. Jei vartojami tam tikri medikamentai, prieš lankantis pirtyje vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Apkrova širdžiai – didelė
Pasak vaistininkės, karštis išplečia kraujagysles ir priverčia greičiau plakti širdį, tad pirtis gali būti netinkama žmonėms, sergantiems krūtinės angina, širdies nepakankamumu, patyrusiems miokardo infarktą, turintiems širdies ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio svyravimų.
Ji priduria, kad širdies ligos – ne vienintelis faktorius, didinantis šalutinio karščio poveikio susidarymo riziką – sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis taip pat turėtų būti atsargesni.
„Nerekomenduojama lankytis pirtyje ir po operacijų, esant odos pažeidimams ar uždegimams. Ji netinka po intensyvaus fizinio krūvio ar pavartojus alkoholio, nes tai gali sukelti stiprų kraujospūdžio kritimą, širdies ritmo sutrikimus ar net sąmonės netekimą“, – teigia E. Šeibokaitė.
Sauna ar garinė pirtis?
Vaistininkė pažymi, jog saunos ir garinės pirtys skiriasi tiek temperatūra, tiek oro drėgme, todėl jų poveikis organizmui taip pat yra kitoks.
„Saunoje oras labai karštas (iki 90–100 °C), bet sausas – kūnas greitai įkaista, stipriau plaka širdis, gausiai prakaituojama, todėl gerėja kraujotaka ir šalinami toksinai.
Vis dėlto toks karštis netinkamas sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar kvėpavimo sutrikimų.
Garinėje pirtyje temperatūra žemesnė (apie 40–50 °C), tačiau drėgmė didelė, tad ji labiau tinka žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų ar jautrumą karščiui“, – dalijasi E. Šeibokaitė.
Pirmieji pavojaus signalai
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad apie perkaitimą pirtyje įspėja galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, širdies plakimo padažnėjimas ar ritmo sutrikimai.
Taip pat reikėtų sunerimti pajutus krūtinės spaudimą ar dusulį – tai gali būti širdies perkrovos ir deguonies trūkumo požymiai.
„Pavojingi simptomai yra ir regos sutrikimai, ausų spengimas, raumenų drebulys, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar staigus kraujospūdžio kritimas, kai žmogus ima jausti, kad tuoj nualps“, – aiškina ji.
Pirmosios pagalbos žingsniai
Minėto vaistinių tinklo vaistininkė dalijasi, jog pirtyje sunegalavusį žmogų pirmiausia reikia išvesti į vėsesnę vietą, paguldyti ant nugaros ir šiek tiek pakelti kojas.
Jei žmogus sąmoningas, jam reikia duoti atsigerti vėsaus, bet ne ledinio vandens mažais gurkšniais. Galima lengvai sudrėkinti veidą, tačiau vengti staigaus atšaldymo. Jei asmuo praranda sąmonę, bet kvėpuoja – jį paguldyti ant šono ir stebėti kvėpavimą bei pulsą.
„Jei kvėpavimas ar širdies darbas sustoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes perkaitimas, širdies sutrikimai ar sąmonės netekimas pirtyje gali būti pavojingi gyvybei“, – apibendrina E. Šeibokaitė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
