REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Išsėtinė sklerozė – dažnai dar jauniems, žmonėms, ypač moterims diagnozuojama nervų sistemos liga, iš pagrindų pakeičianti asmens gyvenimą. Vis tik gydytojai ramina, kad laiku pastebėjus pirmuosius simptomus įmanoma kuo ilgiau kontroliuoti ligos atkryčius, pritaikyti modernų gydymą.

Išsėtinė sklerozė – dažnai dar jauniems, žmonėms, ypač moterims diagnozuojama nervų sistemos liga, iš pagrindų pakeičianti asmens gyvenimą. Vis tik gydytojai ramina, kad laiku pastebėjus pirmuosius simptomus įmanoma kuo ilgiau kontroliuoti ligos atkryčius, pritaikyti modernų gydymą.

REKLAMA

Išsėtinė sklerozė dėl daugelio simptomų pakeičia žmogaus gyvenimą, dėl progresuojančio nervų sistemos pažeidimo sutrinka judėjimo galimybės, apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa ir priežiūra, neretai ligai progresuojant prireikia ir neįgaliojo vežimėlio.

Plačiai apie ligą ir jos gydymą papasakojusi VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė doc. dr. Rasa Kizlaitienė atkreipė dėmesį, kad išsėtinė sklerozė – labai aktuali liga.

„Tačiau nebūtinai mums prireikia vežimėlio, dabar yra kiti laikai, kita epocha, kitos diagnostikos galimybės, visuomenė kitaip apsišvietusi“, – ligoninės nuotolinės konferencijos metu pabrėžė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Netipiški simptomai gali suklaidinti 

Gydytojos pastebėjimu, išsėtinė sklerozė prasideda labai įvairiais simptomais, kas kartais gali žmones ir suklaidinti.

REKLAMA

„Ypač jauni žmonės į tai neatkreipia dėmesio. O liga gali prasidėti nuo regos sutrikimų, gali pablogėti regėjimas viena akimi – sutrinka matymas ar atsiranda dvejinimasis. Gali būti rankos, kojos ar vienos kūno pusės nutirpimas, dažnai pasireiškia rankos ar kojos arba vienos pusės rankos ir kojos pasilpimu, pusiausvyros sutrikimu, nestabilia eisena po didesnio emocinio ar fizinio krūvio.

Natūralu, jaunesni žmonės ir daug mokosi, ir dirba, stengiasi, bet jei atsitinka kažkas tokio, ko anksčiau nebuvo – pasilpsta koja, sutrinka pusiausvyra arba rega, pablogėja matymas, visada sakome, kad jaunam žmogui reikia į tai atkreipti dėmesį, nenurašyti naujai atsiradusių negalavimų, būtinai kreiptis į gydytoją“, – akcentavo Rasa Kizlaitienė.

REKLAMA
REKLAMA

Iš pradžių simptomai gali praeiti savaime

Neurologės aiškinimu, liga yra labai klastinga, iš pradžių simptomai gali praeiti ir savaime – pabūna dvi, tris, keturias dienas ar vieną, dvi, tris savaites ir palaipsniui regresuoja.

„Tuomet nebūtinai prireikia rimtesnio gydymo. Taigi ligonis kitą kartą gali nesuspėti sulaukti gydytojo konsultacijos, simptomai gali praeiti. Bet visada rekomenduojame, jei atsirado kažkas tokio, ko anksčiau nebuvo, nenurašyti nuovargiui.

„Liga gali prasidėti nuo regos sutrikimų, gali pablogėti regėjimas viena akimi – sutrinka matymas ar atsiranda dvejinimasis. Gali būti rankos, kojos ar vienos kūno pusės nutirpimas, dažnai pasireiškia rankos ar kojos arba vienos pusės rankos ir kojos pasilpimu, pusiausvyros sutrikimu, nestabilia eisena po didesnio emocinio ar fizinio krūvio.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę, atmesti kitas galimas ligas ir paskirti gydymą, tada galima kuo anksčiau paskirti kompleksinį gydymą. Tai leidžia sustabdyti ligos atkryčius ir didesnę negalią, kuri po kelių ar keliolikos metų negydant žmogaus toliau progresuos“, – kalbėjo R. Kizlaitienė.

Ji nurodė, kad yra keli išsėtinės sklerozės tipai pagal ligos eigą: „Jei kalbėsime apie tipinę išsėtinę sklerozę, tai ji gali būti recidyvuojanti remituojanti, gali būti pirminė progresuojanti – labai nedidelei daliai ligonių, kurie suserga vyresni.

Tada liga prasideda palaipsniui blogėjančia tendencija, kai nėra tų recidyvų, atsiranda kažkokie neurologiniai simptomai, lieka savaitę, mėnesį, tada regresuoja ir tada vėl kurį laiką po recidyvo pacientas yra stabilus.

REKLAMA

Po keleto ar keliolikos metų, kai prieš tai ligoniui jau buvo nustatyta reecidyvuojanti remituojanti ligos eiga, paprastai jis gauna gydymą ne vienu medikamentu, po kurio laiko daugeliui pacientų išsivysto antrinė progresuojanti liga, kai negalia pradeda nuolat blogėti, kai tarp ligos pablogėjimų nėra atsistatymo.

Tada autoimuninis uždegimas rimsta, pradeda vyrauti atrofiniai, degeneraciniai galvos  ir nugaros smegenų atrofiniai procesai, negalia tampa nebegrįžtama.“

Todėl, gydytojos teigimu, labai svarbu suprasti ankstyvąją ligos diagnostiką ir skatinti žmones anksti kreiptis į specialistus. „Anksčiau pradėjus gydymą užkertamas kelias nuolatinei negalios progresavimo tendencijai“, – akcentavo R. Kizlaitienė.

REKLAMA

Gydymas niekuo nenusileidžia kitoms šalims

Gydytoja pasakojo, kad išsėtinės sklerozės diagnostikos kelias netrumpas – visų pirma reikia atmesti kitas nervų sistemos ligas, o toliau laukia ne vienas tyrimas.

„Auksinis diagnostikos metodas – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kurį būtinai reikia atlikti su kontrastu, kad įvertintume galvos ir nugaros smegenyse esančius naujus židinius, kurie kaupia kontrastą ir tuos senesnius, kurie jau nekaupia kontrasto“, – sakė medikė.

Antras labai svarbus tyrimas – smegenų skysčių tyrimai, tai pat atliekami neurofiziologiniai tyrimai. Gydytoja pabrėžė, kad metodai modernėja, yra ir subtilesnių tyrimų, kurie, atliekami bendradarbiaujant ir su kitų sričių gydytojais, leidžia anksčiau diagnozuoti ligą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdama apie gydymą R. Kizlaitienė pabrėžė, kad išsėtinė sklerozė yra viena moderniausiai neurologijoje gydomų ligų:

„Lietuvoje išsėtinė sklerozė gydoma kaip ir visoje Europoje, išsivysčiusiose šalyse. Tai yra didžiulis pasiekimas, turimi modernūs, inovatyvūs vaistai. Daug bendradarbiaujama tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ligoninių.“

Liga visam gyvenimui, bet ne nuosprendis

Nors ši diagnozė yra visam gyvenimui, gydytoja ramino, kad ją įmanoma valdyti.

„Nereikia bijoti, išsigąsti, nes tai yra valdoma liga“, – sakė gydytoja.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad kai kada žmonės yra linkę slėpti net nuo artimųjų, kad serga išsėtine skleroze, tačiau ragino taip nesielgti.

REKLAMA

„Vienam nėra paprasta susidoroti su iššūkiais, visai kitaip yra, kai kas tave palaiko, yra , kas padrąsina, padeda priimti teisingus sprendimus. Nes nebūtinai tai, ką žmogus susigalvoja tuo momentu, yra teisingas sprendimas jam, kartais diskusija, pasitarimas yra labai svarbu. Jei kartais žmogus nedrįsta, svarbu turėti priemonę, kur pasiskaityti, su kuo pasitarti.

Dabar daug ko atrodo prirašyta internete, bet ten visko parašyta – ir nusivylusių žmonių straipsnių, bet nereikėtų pacientams visko skaityti ir gilintis į savo ligą bet ką skaitant internete, nes tai gali sumaišyti pozityvią orientaciją. Visada rekomenduoju ne į pačią ligą gilintis labai smulkiai, nepamiršti tų hobių, kuriuos žmogus turėjo, nepamesti savo darbo, galbūt kartais lengvesnį uždavinį išsikelti.

Geras požiūris, kai kovojame su liga ir vienoje komandos pusėje yra pacientas su gydytoju, o kitoje lieka liga“, – rankose laikydama specialų medikų išleistą leidinį „Aš – savo ilgos herojus“ pabrėžė gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų