Laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas sako tiesiai šviesiai – fizinis aktyvumas gali tapti ne tik kaip prevencija, bet ir kaip gydymo dalis.
„Kol kas mokslas sako, jog sportas padeda kovoti su artritu ir su uždegiminiais procesais“, – aiškina specialistas.
Pasak P. Leskausko, po fizinio krūvio organizme natūraliai padidėja uždegiminis atsakas, tačiau tai nebūtinai blogai – priešingai, tai gali būti gijimo proceso dalis.
„Po sporto uždegiminiai procesai organizme šiek tiek būna paūmėję. Ypač jeigu buvo itin intensyvi treniruotė, nėra nuostabu pamatyti organizme šiek tiek didesnį uždegiminį procesą. Paskui organizmas pats padeda viską sutvarkyti“, – sako kineziterapeutas.
Jis pabrėžia, kad treniruojant probleminę vietą, organizmas pradeda „tvarkytis“ ne tik su tuo konkrečiu sąnariu ar raumeniu, bet į darbą įsitraukia visas kūnas:
„Tvarkydamas probleminę vietą, kurią nuvarginome sportuodami, organizmas tvarko per visą save. Reikia pabrėžti, kad mūsų organizmas yra visuma.“
Vasarą – puikus metas pradėti sportuoti
Šiltuoju metų laiku daugėja galimybių judėti – nuo pasivaikščiojimų gamtoje iki maudynių ar mankštų gryname ore.
„Fizinis aktyvumas padeda kovoti su lėtiniu uždegimu, kurį būtent sukėlė skausmas dėl artrito“, – sako P. Leskauskas, ragindamas nebijoti judėti ir vasarą išnaudoti kaip pradžią sąmoningesniam santykiui su savo kūnu.
Visgi svarbu ne tik judėti, bet ir tai daryti protingai. Anot specialisto, aukštas intensyvumas – ne visiems:
„Aukštas intensyvumas gali būti ir blogas dalykas. Mums reikia atsižvelgti, kiek žmogus geba to krūvio įveikti – iš karto negalime pradėti itin intensyviai dirbti su jokiu asmeniu.“
Kiekvieno treniruočių planas turi būti individualus ir kisti priklausomai nuo savijautos:
„Turime įvertinti, kaip kūnas geba atsigauti po treniruotės. Tai dažniausiai vykdoma būtent komunikacijos būdu – gaunant grįžtamąjį ryšį iš asmens, kuris sportuoja.“
Ieškoti ribos, bet jos neperžengti
P. Leskauskas pateikia labai vaizdingą palyginimą:
„Mes tamsoje ieškome linijos, ant kurios galime šiek tiek užlipti, bet negalime jos stipriai peržengti. Jeigu kitą dieną jaučiate paūmėjimą – gerai. Vadinasi, priartėjome pakankamai stipriai prie tos linijos, šiek tiek žingsniuką atgal dėsime.“
Pasak kineziterapeuto P. Leskausko, net ir esant skausmui, fizinis krūvis reikalingas – tik svarbu tinkamai su juo dirbti:
„Būtent prie tos ribos mes ir turime dirbti, kad pakeltumėme toleranciją mūsų kūno krūviui.“
Taip pat jis priduria, kad vien rankų kilnojimas – tai ne išeitis.
„Visai toli nuo tos linijos tik rankų kėlimais ir šiek tiek lengvu judesiu mes apsieiti ir tvirtėti nesugebėsime“, – sako kineziterapeutas, pabrėždamas, kad progresui reikalingas pastovus, tikslingas darbas ir aiškus grįžtamasis ryšys iš paciento ar kliento.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
