Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 VL žurnalistė Klementina Puolikaitė - Guobė

Saldus, tiksliau, saldintas gyvenimas gali prišaukti pavojingų ligų ar net ankstyvą mirtį. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia naujas rekomendacijas, kiek ir kokio cukraus vartoti.

REKLAMA

Kenkia net sultys

„Sveikame kūne – sveika siela“, – šis senovės romėnų posakis aktualumo nepraranda ir šiandien. Pasak ekspertų, didžiausias pavojus tyko laisvuosiuose cukruose, pavyzdžiui, sacharozėje, saldikliuose. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo mažinti jų vartojimą: vartojant cukrų gaunamos energijos turi būti 10 proc., bet būtų puiku jo vartojimą sumažinti perpus – iki 5 proc., maždaug 25 g (tai yra maždaug 6 arbatiniai ašukšteliai). Bent pusę viso suvartojamo cukraus gauname su maisto produktais: dešra, pomidorų padažu, duona.

„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sumažinti cukraus kiekį kalorijomis iki 10 proc. per parą. Suaugusiajam tai yra 50 g, apie 12 arbatinių šaukštelių cukraus“, – teigė Francescas Branca, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas. Stiklinėje sulčių gali būti 6 šaukšteliai cukraus – tai visa dienos norma. Cukringo gazuoto gėrimo skardinėje šis kiekis gali būti kelis kartus didesnis.

REKLAMA
REKLAMA

Arčiau mirties

„Jei sumažintume porcijas ir vietoje cukringų užkandžių rinktumės sveikesnį maistą, protingai elgtumės. Prieš 20–30 metų vaisvandenių suvartodavome 4 ar net 6 kartus mažiau nei dabar“, – apgailestavo medicinos mokslų daktaras Davidas Seresas. Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys daug cukraus, rizikuoja mirti anksčiau dėl širdies problemų ar antsvorio. „Cukraus yra net ten, kur net nemanome, kad jo yra, pavyzdžiui, duonoje. Žmonės nesimaitina tinkamai, patiria milžinišką stresą, o kai būna įsitempę, nežiūri, ką ir kirk valgo“, – įspėjo gydytoja terapeutė Gitana Blaževič. Pagal naujas sveikatos ekspertų gaires, amerikiečiai ir europiečiai cukraus turėtų suvartoti dviem trečdaliais mažiau.

Būkite budrūs!

Laisvieji cukrūs – tai monosacharidai (gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (cukrozė ar sacharozė – valgomasis cukrus), kurių į maistą ir gėrimus deda gamintojai, virėjai ar vartotojai, taip pat natūraliai meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose esantys cukrūs. Laisvieji cukrūs skiriasi nuo natūraliai vaisiuose ir daržovėse esančio cukraus. Įrodymų dėl natūraliai esančio cukraus šalutinio poveikio sveikatai nėra, tad minėtos gairės kalbant apie šią cukraus rūšį netaikytinos.

REKLAMA
REKLAMA

Daug suvartojamo cukraus yra „paslėpta“ perdirbtuose maisto produktuose, kurie nėra saldumynai. Pavyzdžiui, 1 valgomajame šaukšte kečupo yra apie 4 g (maždaug 1 arbatinis šaukštelis) laisvųjų cukrų. Vienoje cukrumi saldinto gazuoto gėrimo skardinėje yra apie 40 g (maždaug 10 arbatinių šaukštelių) laisvųjų cukrų.

Diabeto šmėkla

Kas yra diabetas? Tai – liga, kai organizmas ilgą laiką negamina pakankamai insulino arba negali veiksmingai jo panaudoti. Stokojant insulino, trūksta energijos, gaunamos su maistu. „Žmogaus maistas, vykstant biocheminėms reakcijoms, suskyla iki gliukozės, kuri naudojama energijai. Insulinas padeda gliukozei patekti į kepenų, raumenų, riebalų ląsteles (tai – insulinui jautrios ląstelės). Be insulino gliukozė negali patekti į ląstelės vidų, todėl jos kraujyje daugėja“, – paprastai paaiškino gydytoja terapeutė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje nuo cukrinio diabeto kenčia daugiau kaip 190 mln. ligonių. Per pastaruosius 15 metų jų padaugėjo net 6 kartus. Prognozuojama, kad 2025 m. diabetikų bus dvigubai daugiau, t. y. apie 330 mln. Europoje diabetu serga apie 26 mln. žmonių, Lietuvoje – maždaug 5 proc.

REKLAMA
REKLAMA

„Baisiausia yra tai, kad ne visi žino, jog serga, – sakė G.Blaževič. – Apie 100 tūkst. gyventojų nė nenutuokia, kad serga. Kitaip tariant, mažiausiai 50 proc. diabetu sergančių žmonių net neįtaria, kad serga šia liga, o kai kuriose šalyse jų gali būti net 80 proc. Manoma, kad diabetas – pirminė beveik 30 proc. mirčių priežastis visame pasaulyje.“

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, diabetas yra ketvirta svarbiausia mirties priežastis pasaulyje. Paskaičiuota, kad diabetui gydyti visame pasaulyje skiriama apie 5–10 proc. nacionalinio sveikatos apsaugos biudžeto.

Būtina gydyti nutukimą

Pirmo tipo diabetu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai. Jų ląstelės negamina pakankamai insulino, todėl kasdien reikia šio preparato injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį, kitaip ligoniai gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5–10 proc. serga pirmo tipo diabetu.

REKLAMA
REKLAMA

„Antro tipo diabetas yra dažnesnė šios ligos forma. Juo serga suaugę ar vyresni žmonės, neretai per daug sveriantys. Šio tipo cukrinis diabetas ne visada yra gydomas insulino injekcijomis. Kartais ligą pavyksta kontroliuoti suderintinta mityba, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei šių priemonių nepakanka ligai kontroliuoti, skiriamas gydymas tabletėmis. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90–95 proc. serga antro tipo diabetu“, – konstatavo gydytoja G.Blaževič. Pasak jos, antro tipo diabetą sukelia nutukimas (tai būdinga 80 proc. sergančiųjų), amžius (per 40 m.), nejudrumas, paveldėjimas, gimdymas (ypač jei kūdikis gimsta didesnis), buvęs nėščiųjų (gestacinis) diabetas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, stresas.

Baimė gydytis

20–30 proc. sergančiųjų bijo gydytis. Mažiau ištirtas nerimas, kurį itin dažnai sukelia sunki hipoglikemija. „Dažna psichologinė problema yra nerimtas požiūris į gydymąsi. Yra kliūčių kiekvienoje cukrinio diabeto gydymo grandyje, pavyzdžiui, injekcijų baimė. Kita labai opi problema – savikontrolė. Nuolatinis kraujo gliukozės tyrimas vis primena žmonėms, kad jie – ligoniai, o blogi tyrimo rezultatai sukelia jiems nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą. Todėl ligoniai neretai vengia savikontrolės. Kiti labai pasitiki savo pojūčiais ir mano galintys patys atspėti rodiklius“, – faktą konstatavo psichologas-psichoterapeutas Olegas Verbickas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, sunkiausia, be abejo, laikytis dietos. Dėl jos reikalavimų šeimoje gali kilti konfliktų. Dėl valgymo sutrikimų gali vystytis anoreksija, bulimija. Pastaruoju metu šiomis ligomis žmonės serga vis dažniau. „Požiūris į gydymąsi kinta, priklausomai nuo amžiaus. Jaunesni pacientai prisižiūri geriau. Pažeidžiamiausi yra paaugliai. Stresai, susiję su konfliktais šeimoje, kitais nemalonumais, blogina diabeto eigą. Žemesniam socialiniam ekonominiam statusui būdinga dažnesnė hospitalizacija“, – psichologines problemas pabrėžė O.Verbickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų