gliukozė

Cukrinis diabetas – klastinga liga, apie kurią dalis pacientų nė neįtaria. Deja, sergančiųjų skaičiai auga kasmet. Tuo metu gyventi su šia liga pacientui būtina išmokti, mat kitaip gali grėsti labai liūdnos komplikacijos. Cukrinis diabetas – su aukštu gliukozės (cukraus) kiekiu kraujyje susijusi lėtinė liga, paliečianti vis daugiau planetos gyventojų. Nors yra išskiriami du pagrindiniai diabeto tipai, didžioji visuomenės dalis serga 2 tipo cukrinio diabetu.

Japonų gyvenimo trukmė ilgiausia. Pagal populiaciją joje gyvena daugiausiai šimtamečių visame pasaulyje. Kur slypi jų ilgaamžiškumo paslaptis? Profesorius Alvydas Unikauskas pasidomėjo, kas lemia ilgą jų gyvenimo trukmę. Pasirodo, japonai turi labai paprastą, bet neįtikėtinai sveikatą gerinančią tradiciją: „Pavalgę tampate mieguisti? Yra mažas triukas, kuris po valgio automatiškai gali sumažinti jūsų cukraus kiekio kraujyje padidėjimą.

Cukrinis diabetas – tai viena dažniausių lėtinių ligų, kurios pirmųjų požymių sergantieji gali net nepažinti. Ankstyvas ligos diagnozavimas yra labai svarbus, o toliau dažniausiai seka sveikesnių įpročių formavimas. Lapkričio 14-ąją minint diabeto dieną, „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė dalinasi paprastais patarimais, kaip palengvinti diabetiko kasdienybę bei pataria, kaip užkirsti kelią šiai ligai.

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

 Baltasis ar rudasis? Kurį cukrų rinktis? Apklausos prekybos centruose metu paaiškėjo, kad nors lietuviai vis dar tradiciškai dažniausiai renkasi baltąjį cukrų, stebina faktas, kad daugelis tautiečių šio, baltąja mirtimi praminto ingrediento išvis atsisako. Kad rudojo cukraus pardavimai auga neslepia ir prekybos tinklų atstovai.

Kovoti su papildomais kilogramais ar išlaikyti nepriekaištingą figūrą – nemenkas iššūkis. Atrodo, jog saldžios pagundos kiekvieną dieną vis tyko už kampo, o atsispirti joms ne visuomet pavyksta. Nepaneigsite, kad noras suvalgyti kažką saldaus užklumpa gana dažnai ir kartais jis nuveda link besaikio smaližiavimo, o vėliau ir prie graužaties. Kodėl mus taip kankina saldumynų potraukis ir kaip veiksmingai su juo kovoti pataria Vilniaus Dietologijos centro gyd. dietologė Eglė Kliukaitė.

Tai potencialiai mirtina liga, kurios daugeliu atveju galima išvengti atsakingai renkantis gyvenimo būdą. Tad kodėl taip sparčiai daugėja sergančiųjų diabetu, klausia CNN? Žmonių, gyvenančių su galimai mirtina liga, nuo 1980-ųjų padaugėjo keturis kartus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), šis skaičius jau pasiekė 400 milijonų. Pasaulyje vien 2012 metais nuo diabeto mirė 1,5 milijono žmonių, o per didelis gliukozės kiekis kraujyje yra atsakingas už dar 2,2 milijono mirčių.

 VL žurnalistė Klementina Puolikaitė - Guobė Saldus, tiksliau, saldintas gyvenimas gali prišaukti pavojingų ligų ar net ankstyvą mirtį. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia naujas rekomendacijas, kiek ir kokio cukraus vartoti. Kenkia net sultys „Sveikame kūne – sveika siela“, – šis senovės romėnų posakis aktualumo nepraranda ir šiandien. Pasak ekspertų, didžiausias pavojus tyko laisvuosiuose cukruose, pavyzdžiui, sacharozėje, saldikliuose.

Laukia sunkus darbas, kurį vis atidėliojate, nes negalite prisiversti pradėti? Pamėginkite suspausti kumščius: pasirodo, protas ir kūnas yra susiję kur kas labiau nei manyta, tad kontroliuojant kūną galima kontroliuoti ir emocijas. Bandymų metu kumščius suspaudę žmonės iškęsdavo didesnį skausmą, o atėję į parduotuvę nusipirkdavo sveikesnio ir mažiau kaloringo maisto – nuolat sugniaužiamas kumštis padėdavo išsaugoti valią ir atsispirti gardaus šlamštmaisčio pagundai.