Mokytoja sako, kad iš naujo atrasti pasaulį, susipažinti su juo galima pasinaudojant, pavyzdžiui, išmaniosiomis programėlėmis, atliekant įdomius eksperimentus ar net skaitant maisto etiketes.
Pažinti kartu su vaiku
Pasak Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojos R. Skorulskienės, pasitaiko, kad net ir vyresniųjų klasių mokiniai neatpažįsta Paukščių tako galaktikos ar Grįžulo ratų. Tėvai, anot jos, klysta manydami, kad astronomija – labai sudėtinga sritis, reikalaujanti daug žinių.
„Pirmiausiai, tėvai turėtų išlaikyti ir puoselėti vaikų smalsumą bendraujant ne tik apie tai, kokį pažymį šiandien gavo ir ar pavalgė. Rimtas temas galima perkelti į kasdienybę, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti į užmiestį stebėti žvaigždėto dangaus. Nesvarbu, kad tėvai nepažįsta nė vienos žvaigždės. Šiandien jie gali mokytis kartu su vaikais, panaudodami išmaniąsias „žvaigždžių žemėlapių“ (angl. star maps) programėles, kurios leidžia mokytis žvaigždynų, galaktikų ar šviesulių pavadinimus“, – siūlo fizikos mokytoja R. Skorulskienė.
Gamtos reiškiniai ant stalo
„Pati per pamokas visuomet stengiuosi pasidalinti su vaikais iš kelionių parsivežtais įspūdžiais ir pastebiu, kad vaikus mano susidomėjimas „užveda“. Šiandien buvę mokiniai, kurie su fizika neturi nieko bendro, keliaudami pastebi įvairius gamtos reiškinius ir atsiunčia man jų nuotraukas per socialinius tinklus. Kur kas įdomiau gyventi, kai skrisdamas lėktuvu atkreipi dėmesį į vaivorykštę ir žinai, kad ji gali būti ne tik apvali“, – patirtimi dalinasi R. Skorulskienė.
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 23–24 d. švietimo inovacijų parodoje „Mokykla 2018“ veiks aštuonios skirtingos „Atradimų laboratorijos“. Vienos iš jų užsiėmime „Pagauk tornadą“ vaikams bus galima patiems modeliuoti ir išvysti dar niekada neregėtus įvairiausius gamtos reiškinius tiesiog ant stalo.
„Eksperimentuodami imituosime žaibą, tornadą, vaivorykštę, ugnikalnį, saulės stulpą, Veneros juostą ir medžiagų būsenų virsmus – garavimą, sublimaciją, kietėjimą. Bandysime patrauklia forma pateikti, rodos, sudėtingus, bet įdomiuosius fizikos reiškinius. Jeigu mažamečiui pateiksime informaciją moksliniais terminais, jo smalsumą galime tiesiog atbaidyti“, – pasakoja fizikos mokytoja R. Skorulskienė.
Pastebėti ne tik ryškią pakuotę, bet ir sudėtį
Šiandien girdint nemažai prieštaringos informacijos apie maisto produktų kokybę ir jų sudėtį, pasak Nijolės Ružienės, Vilniaus kolegijos Mokslo taikomosios veiklos laboratorijų vedėjos ir lektorės, svarbu nepamiršti ugdyti vaikų kritinį mąstymą tiek mokykloje, tiek namuose.
„Dabar vaikų dėmesį labai dažnai patraukia reklama, o internete, kuriame jie praleidžia nemažai laiko, apstu informacijos apie mitybą, tad sunku atsirinkti, kuo tikėti. „Atradimų laboratorijų“ veikloje „Kaip išsklaidyti abejones dėl maisto sudėties“ kviesime tėvelius ir jų vaikus patyrinėti maisto sudėtį. Tirsime vaikų mėgstamus gaiviuosius gėrimus, jų sudėtį bei cukraus kiekį. Parodysime, kaip filtruotas vanduo praranda mineralines medžiagas ir druskas, be kurių jis yra netgi kenksmingas“, – sako N. Ružienė ir priduria, kad tokie užsiėmimai padeda atskleisti ryšį tarp įvairių mokomųjų disciplinų bei mokymosi tyrinėjant galimybes.
Ji siūlo tokius užsiėmimus pratęsti ir namuose. „Tyrinėjant bet kokio maisto pakuotę kartu su vaiku galima bandyti atpažinti konservantus, saldiklius ir kvapiklius. Sudedamoji dalis, kuri yra pateikta pirmesnė, rodo, kad šios medžiagos produkto sudėtyje yra daugiausiai. Gautas žinias mokykloje ir namuose galima užtvirtinti praktikoje – leiskite vaikams skaityti etiketes parduotuvėse ir patiems išrinkti sveikus produktus. Tai padės praplėsti jų mąstymą“, – pataria N. Ružienė.
Mokymosi tyrinėjant galimybės bus atskleistos parodoje, aštuonių „Atradimų laboratorijų“ erdvėse, įtraukiant mokinius į aktyvias tiriamąsias ir kūrybines veiklas, kurias jie galės pratęsti ir namuose. Praktiniai užsiėmimai bus skirti ne tik visų amžiaus grupių mokiniams, bet taip pat ir mokytojams bei tėvams.
