„Pasiskiepijau nuo gripo praėjusią savaitę. Dar tą patį vakarą po skiepo pastebėjau, kad aplink skiepo vietą oda ištino, buvo apie 1 cm skersmens ištinusi vieta, oda buvo paraudusi. Dar tą patį vakarą, kai ėjau miegoti, nevalingai pradėjau drebėti, atrodė, kad labai šalta. Pamaniau, kad kyla temperatūra ir tiek, tačiau vėliau ją pamatavus, termometras rodė 36,6 °C.
Kitą dieną ištinęs plotas aplink skiepo vietą padidėjo iki kažkur 4 cm. Sunerimau, gal tai bloga reakcija į vakciną?“ – svarsto Viltė.
Infektologas profesorius Alvydas Laiškonis teigia, kad tokia organizmo reakcija Viltei reikėtų tik pasidžiaugti, nes taip parodoma, kad organizmo imuninė sistema – labai stipri.
„Jūsų minimos moters imunitetas yra labai geras, nes organizmas sureagavo labai greitai, ir ji tikrai gali pasidžiaugti, kad jos imuninė sistema į kiekvieną ligos sukėlėją, kuris patenka į organizmą, reaguoja labai gerai, todėl labai greitai sureagavo ir į skiepą.
Tai tokia reakcija tikrai nieko baisaus, tai tik parodo, kad imuninė sistema yra pasiruošusi kiekvienu metu į bet kokį sukėlėją sureaguoti labai audringai. Kartais audringiau reaguoja žmonės, kurie turi polinkį į alergiją, bet apskritai tame nieko blogo nėra, dažniausiai per porą dienų praeina“, – pastebi infektologas.
Profesorius pastebi, kad nereikia pamiršti, kad kiekvienas skiepas kūnui yra svetimas baltymas, todėl nereikėtų stebėtis, kad organizmas į jį sureaguoja.
„Kiekvienas skiepas yra svetimas baltymas. Ir svetimas baltymas, kuris patenka į organizmą, duoda skirtingas reakcijas. Būna vietinė reakcija, kai patinimas, paraudimas toje vietoje, kurioje atliktas skiepas. Ir būna bendroji reakcija, kada kartais pakyla temperatūra“, – pastebi prof. A. Laiškonis.
Infektologas teigia, kad bendrinė reakcija dažniausiai pasireiškia temperatūra, tačiau ir jos nereikėtų išsigąsti – ji taip pat tėra organizmo reakcija į ligos sukėlėjus.
„Bendrinė reakcija gali pasireikšti temperatūra. Dažniausiai ji labai greitai praeinanti. Vis tiek, skiepas juk yra organizmui svetima medžiaga ir organizmas sureaguoja. Bet tai dažniausiai greitai praeinanti, jokių liekamųjų reiškinių neturinti, reakcija“, – sako infektologas.
Prof. A. Laiškonis pastebi, kad į kai kurias organizmo reakcijas, vis dėlto, vertėtų reaguoti rimtai ir kreiptis pagalbos į specialistus.
„Dažniau organizmo reakcijos būna vaikams nei suaugusiems. Jei vaikui užkilo temperatūra, vaikas darosi irzlus, neramus, jis verkia, tai čia jau yra hiper reakcija ir jau reikia kreiptis į gydytojus skubos tvarka. Priklausomai nuo paros laiko – jei naktį, reikia kviesti greitąją pagalbą, jei dieną – pas savo šeimos gydytoją kreiptis. Nes tai jau hiper reakcija ir tokiais atvejais reikia nelaukti.
Kartais būna, kad tokia reakcija būna nuo pirmo skiepo. Nors skiepų seselės dažniausiai surenka anamnezę, išklausinėja, ar vaikas nėra jautrus kiaušinio baltymui, ar nėra jautrus kokiom kitom medžiagom, bet ne visada galima išklausti. Tokia alergija dažniausiai būna greito tipo ir tada jau tikrai reikalinga greita gydytojo pagalba“, – priduria infektologas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistės Astos Skrickienės teigimu, dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos į skiepą yra lengvos, trumpalaikės ir nereikalaujančios gydymo.
„Inaktyvuotos vakcinos dažniausiai sukelia vietines reakcijas (tai – paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje) ir bendras reakcijas (karščiavimas, bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis). Šie simptomai paprastai trunka iki 2-3 dienų. Šiuo atveju nereikėtų pergyventi dėl atsiradusių simptomų“, – teigia specialistė.
Tiesa, pasak A. Skrickienės, į kai kurias skiepo reakcijas nevertėtų numoti ranka.
„Vadovaujantis teisės aktais, į specialistus reikėtų kreiptis pasireiškus sunkioms ar neįprastoms nepageidaujamoms reakcijoms ( pvz. injekcijos vietoje susidaręs abscesas, užsitęsęs karščiavimas ir kt.), kad būtų užpildytas nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolas“, – teigia ULAC specialistė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šį gripo sezoną nuo viruso mirė 11 žmonių.
