Bendrovė „Moderna“ kartu su Nacionaliniu alergijos ir infekcinių ligų institutu pristatė vakcinos „mRNR-1273“ pirmųjų testų rezultatus
„Tai absoliučiai puikios naujienos, tos pačios, kurių, mes manome, daugelis laukė ilgą laiką“, – CNN pasakojo „Moderna“ vyr. gydytojas Talas Zaksas.
Tyrimo, kuriame dalyvavo 45 savanoriai, pirmosios fazės metu buvo tikrinama, ar vakcina yra saugi naudoti ir ar sukelia tinkamą imuninės sistemos atsaką. Siekiant įrodyti, kad vakcina iš tiesų efektyviai veikia, reikės platesnio masto tyrimų su daugiau dalyvių, o tam, anot ekspertų, prireiks daugelio mėnesių.
Medikų manymu, tokio tipo vakcinai prireiks apie 18 mėnesių siekiant pradėti masinę jos gamybą, tačiau terminai gali būti ir paspartinti.
Kaip veikia naujoji vakcina
Kuriant naująją vakciną amerikiečių mokslininkai nukopijavo viruso genetinį kodą, kurį sudaro instrukcija ląstelėms baltymų „spyglių“ kūrimui.
Pagrindinė vakcinos veikimo idėja, kad žmogaus organizmas taptų tam tikrų nekenksmingus „spyglius“ gaminančiu fabriku. Kuomet imuninė sistema aptinka svetimkūnį baltymą, ji kuria antikūnus ir greitai reaguoja, jeigu žmogus susiduria su tikru virusu.
Paskiepijus pirmosios fazės eksperimento nariai bus stebimi visus metus, tačiau pirminiai duomenys, kuriuos dabar bendrovė ir pateikė, prieinami jau po kelių savaičių nuo injekcijos. Jeigu vakcina pasirodys esanti saugi, „Moderna“ bandys pereiti prie kitų tyrimo fazių lygiagrečiai tikrindama pirmosios fazės duomenis.
Mokslininkų kritika
Infekcinių ligų ir vakcinos profilaktikos ekspertai pažėrė kritikos „Moderna“ naujosios vakcinos pristatymui, rašoma „Stat News“.
Netrukus po savo džiugių naujienų paskelbimo „Moderna“ akcijų vertė šovė į viršų. Tačiau ekspertams netrukus pažėrus kritikos, teko ji gerokai smuktelėjo. Duomenys, kuriuos paviešino „Moderna“, nepatvirtina pareiškimo, kad naujoji vakcina sėkmingai stimuliuoja tyrimo savanoriams antikūnų gamybą, tvirtina medicinos temomis rašančio autoritetingo portalo ekspertė Helen Branswell, remiantis mokslininkų komentarais.
Vienas iš „Moderna“ publikacijos trūkumų yra tas, kad bendrovė paviešino tik 8 iš tyrime dalyvavusių 45 dalyvių duomenis. Tai yra, didžioji dalis tyrimo liko nežinoma. Tai nereiškia, kad likusiems pacientams neatsirado imunitetas koronavirusui. Gali būti, kad jų duomenys bus paviešinti kiek vėliau dėl ne vienu metu suleistos vakcinos.
Ekspertams įtarimų sukėlė ir taip, kad „Moderna“ pirminių tyrimo duomenų pristatymo metu nedalyvavo Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto atstovai.
Mokslininkas daug klausimų sukėlė tiek tyrimo metodologija, tiek ir publikuoti duomenys. Pavyzdžiui, Johnso Hopkinso instituto mokslininkė Anna Durbin pasakojo, kad dvi savaitės (kurios praėjo po antrosios vakcinos dozės suleidimo) – yra pernelyg trumpas laikotarpis, jis neleidžia įvertinti, kaip tvirtai antikūnai įsitvirtina organizme.
Maža to, mokslininkus suglumino ir duomenų apie pasveikusių nuo Covid-19 pacientų antikūnų kiekį, su kuriuo buvo lyginami šio tyrimo rezultatai, nebuvimas. Anksčiau įvairių šalių medikai pastebėjo, kad antikūnų kiekis persirgus naujuoju koronavirusu gali ženkliai skirtis.
„Kuomet tokia bendrovė, kaip „Moderna“, turinti milžinišką resursų kiekį, tvirtina, kad jie išgavo SARS-2 neutralizuojančius antikūnus tyrimų su žmonėmis metu, man norėtųsi pamatyti skaičius, kokį metodą jie ten benaudotų“, – pareiškė vakcinų ekspertas iš Jeilio universiteto Johnas „Jackas“ Rose’as.
„Moderna“ leidiniui pasakojo, kad pageidaujami mokslininkų duomenys bus pateikti vėliau Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto parengtoje mokslinėje ataskaitoje.
