Su draugu kartu esame 8 metai, gyvename užsienyje. Turime du mažamečius vaikus. Prieš 1,5 metų jį buvau palikusi, nes buvau nusprendusi, kad mums bus geriau be jo.

Jis labai greitai užsiplieskia, neturi tvirto pagrindo po kojomis, daug metų lošė. Šiuo metu dirba kitame mieste. Kai išėjau, ieškojo manęs, nepaliko ramybėje. Vėl pradėjome bendrauti, po kokių 3 mėnesių kartu važiavome į gamtą, po to vis dažniau atvažiuodavo, rodė dėmesį, rašydavo žinutes ir panašiai. Dabar daugiausia laiko praleidžia pas mane, nors ir turi kitą butą. Tačiau dėl menkiausios smulkmenos mudu susipykstam. Kai jis išvažiuoja į kitą miestą, nei rašo, nei skambina, aš pirmoji tai darau.

Dėl jo pomėgio lošti ėmė streikuoti mano sveikata, prasidėjo nugaros ir skrandžio skausmai. Esu labai prislėgta, stengiuosi pati pakelti sau ūpą, stengiuosi galvoti, kad viskas bus gerai. Kai jis grįžta, ima raustis visur, vis ko nors neranda ir tai mane veda iš proto. Tada ima priekaištauti, kad visai jo nelaukiau, kad daugiau negrįš. Aš guliu, kankinuosi iš skausmo, o jis manęs net nepaklausia, kaip aš. Iš jo girdžiu tik „paduok tą, paduok aną“.

Padarau jam arbatos, padedu galvą ant peties, aplink zuja vaikai, jis ima man priekaištauti, kodėl jie nemiega, tada vėl susipyktam. Nuolat moralizuoja dėl vaikų auklėjimo, nuolat kovojam, nes jis nuolaidus vaikams, perka jiems saldumynus ir niekada nepagalvoja, kad tai jiems kenkia. Jis pats kaip mažas vaikas, negali be saldumynų, bet kai dantukuose yra skylučių, mama turi juos vesti pas stomatologą.

REKLAMA

Nėra tarp mūsų šilumos, artumo, nenoriu mylėtis su juo, jis man daugiau kaip draugas. Praėjusią savaitę buvome pramogų parke, eilinį kartą susipykom, nes aš su vaikais supausi ir neatsisukau nusifotografuoti. Vaikai išsigando aukščio... Nežinau, kur veda tokie santykiai. Kaip ir viena gyvenu, bet jis manęs nepalieka, nors nuolat jam viskas blogai. Priekaištauja man dėl išvaizdos, kad esu priaugusi svorio. Na, aš irgi kritikuoju jo elgesį, kad lošia, nesirūpina mumis, tik svajoja apie milijonus....

Nepasiilgstu jo. Nežinau, kaip toliau gyventi.


Rašyti komentarą...
a
as
2012-06-08 01:17:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
mesk toky asila as ir gywenau su panase asnenybe,,,kentejau kol sutikau nerealu zmogu r jy meceu...dabar zn kas yra tikra meile...kaizmogus wiska meta ir del tawes waziuoje ten kur jo laukia tikrai ne kas nes noro buti sutawim...atrodo susitwarkiausawo gywenima wiska buwo puiku kol wel neisikiso tas pats kuris jy man suede...iskyre su draugu nors neilgam be vistiek
tokie zmodes kaip tawo drugas mano wyras jaucia mlonuma kai mato kad kitas kencia,,,musu asaros jiem sukelia euforija..isiwaduok is to linkiu tau stiprybes surasi vyra kuris myles tawe ir tawo waikucius ir wisaai nerupes tawo keli kilogramai busi jam pati grazeusia..patariu is patirties...sekmes laikykis
Atsakyti
0

R
Rau
2020-02-18 11:53:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mane toks "didysis mylėtojas" išskyrė su dvejais vaikinais - turbūt jie buvo netikri... Neskubėjau kurti naujų santykių su kitais, bet kai pamato, kad esu viena - būnu nereikalinga ir elgiasi su manimi labai šlykščiai... Dabar galiausiai atsirado trečias draugas, kuris "atlaiko didžiojo mylimojo dramas", gina ir saugo mane su vaiku... Džiaugiuos, kad dar yra stiprių vyrų, kurie sugeba apginti ir saugoti savo mylimąją ir nuo psichinių ligonių... Sėkmės visoms, prisiminkite, kad jūs esate vertos meilės, švelnumo ir pagarbos!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų