Prie Baltijos jūros Donatas rado neeilinį radinį: paaiškėjo, kas tai

TAIP PAT SKAITYKITE:

Siaubas Norvegijoje: ant automobilio su lietuviškais numeriais užgriuvo milžiniškas akmuo

Atėjusi prie Kauno marių Lina negalėjo patikėti, ką išvydo: įspūdingas radinys atslinko net iš Estijos

Lietuvoje rasta žinutė butelyje nustebino visus: štai kas joje parašyta

Pasak skaitytojo, radinys buvo šviesus, spindėjo įvairiomis spalvomis ir, patikrinus specialia programėle, galėjo būti mineralas chalkopiritas.

Aptiko neregėtą akmenį Lietuvoje

Vyras tikina neradęs informacijos, kad toks mineralas būtų randamas Lietuvoje, todėl tikisi specialistų paaiškinimo, kas tai galėtų būti ir kaip toks akmuo galėjo atsidurti Baltijos jūroje.

„2026.04.07 dieną, 07:00 ryto, aš nuvažiavau prie jūros, prie Olando Kepurės. Po audrų pajūryje nusprendžiau pasivaikščioti, galvojau, kad ryte bus gintaro, nes bangos buvo didelės.

Eidamas pakrante, akmenuota, pastebėjau keistą akmenį, jis iš karto išsiskyrė nuo kitų akmenų. Paimdamas jį iš karto supratau, kad jis kitoks – visas šviesus, spindėjo visomis spalvomis. Tai mineralas chalkopiritas, lygtais programėlėje radau, kad tai mineralas.

Nelabai suradau informacijos apie jį, kad jis randamas Lietuvoje. Daug apie jį rašo – gydomasis akmuo. Gal aš apsirinku apie jį, gal čia kas kitko. Magnetui nekimba. Sveria 1 kg 100 g.

Man yra irgi įdomu, kaip jis pas mus atsidūrė Baltijos jūroje. Kiek pragulėjęs – irgi neaišku. Tai toks radinys Baltijos jūroje, Klaipėda, netoli Karklės“, – rašė skaitytojas.

Mokslų daktarė paaiškino, kas tai per radinys

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į geologijos mokslų daktarę Eugeniją Rudnickaitę, kuri atskleidė, koks radinys iš tiesų yra užfiksuotas skaitytojo nuotraukose.

Ji pabrėžė, kad iš nuotraukų galima spręsti, kad tai yra technogenas – akmens anglies atmaina, vadinama atracitu.

„Tikėtina, kad jis galėjo iškristi iš laivų į jūrą ir vėliau bangų buvo išplautas į krantą“, – paaiškina E. Rudnickaitė.

Pasak mokslų daktarės, Lietuvoje akmens anglis natūraliai neaptinkama – ji pas mus yra įvežtinė.

„Net ir iš Skandinavijos tokie dalykai retai atklysta natūraliai, nes per tokį atstumą akmuo būtų sutrupėjęs. Matosi būdingos skilimo plokštumos, kurios rodo, kad gabalas gana trapus, todėl greičiausiai jis buvo gabentas laivu ir kažkur pakeliui išbarstytas ar iškritęs“, – atskleidžia ji.

E. Rudnickaitės teigimu, taip pat iš nuotraukų galima matyti, kad gabalas nėra ką tik patekęs į jūrą – jis jau kurį laiką buvo veikiamas bangų, yra nugludintas, apzulintas. Anot jos, tai rodo, kad jis jūroje pragulėjo ne trumpą laiką.

„Tai iš esmės yra akmens anglis, kuri naudojama kūrenimui krosnyse, o būtent ši atmaina – antracitas – laikoma viena geriausių, todėl nuotraukose ji atrodo tokia blizgi“, – sako pašnekovė.