Nučiuožusių medžių Olandų kepurėje – ne vienas, o vis dar stovinčių ant skardžio medžių šaknys pavojingai kyšo. Tonomis nuslinko su žemėmis susimaišęs smėlis ar sukietėję jo luitai. Olandų kepurės lankytojai – pašiurpę.
Atskleidė, kiek Olando kepurė gyvuosianti
Tačiau specialistai tokių vaizdų nesureikšmina. Sako, to ir buvo galima tikėtis. Gruntiniai vandenys, orui vis labiau šylant ir tirpstant kalnams sniego, padarė savo darbą. Net plika akimi matyti, kur jie tekėjo.
„Skardis yra, nes jis yra. Tie irimo procesai šiemet yra paspartėję, nes turėjome gana šaltą žiemą su daug sniego, daug vandens. Jei kalbant apie tai, kodėl tas skardis yra, tai jis susiformavo dėl gruntinių vandenų, kurie žiemą sušąla, išsiplečia ir skaldo vadinamąsias uolienas, patį skardžio dirvožemį“, – pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Karolis Rupkus.
Šiemet tokie procesai vyksta kur kas greičiau, mat pajūryje tai šyla, tai šąla. Ir tai – ne pabaiga.
„Na, kol sniegas ištirps, dar grius. Ir kitą žiemą grius. Bet tos Olandų kepurės dar užteks kokiems keliems šimtams metų“, – tikino Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Tad ir Olandų kepurės prižiūrėtojai sako sutvarkysią tik išvirtusius medžius, o kitką paliksią natūraliems gamtos procesams.
„Irimo procesų mes sustabdyti tiesiog negalime“, – kalbėjo K. Rupkus.
Vis tik, jei dabar žmonių čia vienas kitas, savaitgalį į šį populiariausią Lietuvoje saugomų teritorijų lankomą objektą suplūs minios tautiečių. Todėl specialistai ragina būti ypač atsargiems.
„Laikykimės saugesnio atstumo nuo paties skardžio papėdėje, vaikščiokime arčiau vandens, arčiau jūros. O jei norisi pasivaikščioti pačiu skardžiu, taip pat reikėtų laikytis atstumo nuo skardžio atbrailos“, – sakė K. Rupkus.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.

