Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Ukrainiečiai Hermanas, Vladas ir Violeta Karklėje esantį 20-ies metrų aukščio Olandų kepurės skardį aplankyti atvyko iš Vilniaus. Ir vaizdo liko pakerėti.
„Nuoširdžiai, aš pirmą kartą matau ledu sušalusią, ledu pasidengusią jūrą. Tai nuostabus vaizdas. Oras čia neįtikėtinas. Tobula, nuostabi vieta. Viena įspūdingiausių, kokią esu matęs Lietuvoje, o gal ir visoje Europoje“, – įspūdžiais dalijosi turistas Hermanas.
Vaikinui antrino ir jo draugas.
„Trys valandos kelio ir mes čia. Pabūsime ir važiuosime atgal. Suprantate, tik trys valandos, o gali gėrėtis tokia nuostabia gamta“, – stebėjosi turistas Vladas.
Pasigrožėti Olandų kepure žmonės traukia iš visos Lietuvos
Ir gėrėtis galima ne tik stovint aikštelėje, bet ir pavaikščioti visu, kilometro ilgio skardžiu, kur driekiasi litorinos takas. Gamta pasigrožėti iš Vilkaviškio atvyko ir Audrius su gausia šeimyna.
„Mėgaujamės, taip. Atvežėme vaikams parodyti, nes patys nematę tokios žiemos gražios“, – pasakojo turistas Audrius.
Ir pasigrožėti vaizdais žmonės į Olando kepurę traukė vienas po kito. Nenuostabu – apie Olandų kepurės grožį žinia sklindą po visą pasaulį. Pasitelkę išmaniąsias lazerines sistemas, specialistai apskaičiavo, kad pernai ten apsilankė kone pusė milijono žmonių. Tad iš saugomų teritorijų lankomų objektų, Olandų kepurė tapo populiariausia Lietuvoje.
„Sulaukėme apie 384 tūkst. apsilankymų. Bet iš kitos pusės, žinant, kad Olandų kepurė tęsiasi apie kilometrą, bent jau visas jos ruožas, o skaičiuotuvai yra tik apžvalgos aikštelėje, kurie fiksuoja tą lankomumą, tai mes galime daryti išvadą, kad gerą, šiltą vasarą tas mūsų lankomumas gali siekti beveik pusę milijono“, – aiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Karolis Rupkus.
Olandų kepurė ir šiais metais šiek tiek atsitrauks
Tačiau grožis dėl gamtos stichijų pamažu yra, Olandų kepurė kasmet, vidutiniškai po pusmetrį, nuslenka žemyn. Šiemet, tokią snieguotą žiemą, griūtis bus dar didesnė. Ant šlaitų matomi apsnigti milžiniški varvekliai yra ne kas kita, kaip iš po skardžio tekantis gruntinis vanduo.
„Vandens bus daug, pasipildys ir požeminio vandens klodai. O Olandų kepurė, kaip žinia, ir turi vieną tokį iš po žemės besiveržiantį šaltinį. Tai kai jis bus sraunus šį pavasarį, Palanga gali tikėtis papildomo smėlio kiekio iš Olandų kepurės“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Tačiau mokslininkai ramina, kad unikalaus objekto Lietuva nepraras.
„Jis ir prieš kelis šimtus metų buvo gerai žinomas Baltijos jūros jūreiviams kaip natūralus gamtinis orientyras – orientuotis Baltijoje. Jis buvo, yra ir bus. Gal jis šiek tiek atsitrauks į krantą, bet kaip ir buvo aukščiausias Lietuvos pajūrio taškas, taip artimiausius kelis šimtus metų ir išliks“, – tikino L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Būtent jūrininkai, dėl tokios, į anuomečių olandų kepures panašios išvaizdos, skardį taip ir praminė. Vis tik, sena diskusija – jį reikia vadinti Olando ar Olandų kepure.
„Visą laiką turime diskusiją didžiulę ir tarp savo kolegų – vieni norėtų vadinti taip ir taip toliau. Na, mes, laikomės norminės numatytos terminologijos – tai yra Olandų kepurės, prie to ir pasiliksime“, – sakė K. Rupkus.
Olandų kepurės skardis lankomiausiu saugomų teritorijų objektu buvo ir 2024-aisiais.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
