Atvėrė širdį apie simbolinę spalvą ir žaislus atsisveikinime
Pasidomėjus, kaip atrodė žuvusios jaunos merginos atsisveikinimas, Birutė pirmiausia prakalbo apie tėvelių norą kuo šiltesnėje atmosferoje išlydėti dukrą, todėl, pasak jos, jie pasirinko jos mėgstamiausią rožinę spalvą.
Birutė pasakojo, kad šeimą palaikantieji savo pagarbą išreiškė būtent tokios spalvos žiedais. Greta urnos buvo ir velionės mylimos pliušinės antys. Skambėjo jos mylima prancūziška muzika, sukosi nuotraukų koliažas. Pabaigoje Anastasijos žemiškojo gyvenimo baigtis ir amžinojo gyvenimo pradžia buvo palaiminti plojimais. Pasak Birutės, tėvai padarė viską, kaip galėjo geriausiai.
„Rožinė spalva – iš tėvelių pasakojimų, ji lydėjo Anastasiją visą gyvenimą. Jos pirmieji rūbeliai, pirmieji šliaužtinukai buvo rožiniai“, – apie simbolinę spalvą pasakojo pašnekovė.
Tuo tarpu antys taip pat lydėjo Anastasiją nuo mažų dienų. Birutė atskleidė, kad viena iš tetų dar merginai būnant visai mažai gimtadienio proga padovanojo antytę, ir tas žaisliukas taip prilipo Anastasijai prie širdies, kad ji pradėjo save vadinti „Ančių mama“.
„Tėveliai tarpusavy vis pasikalbėdavo, jog kai šiek tiek sulėtės jų aktyvi veikla, kai atsiras daugiau laiko, jie įsigys ančių ir jas augins ir Anastasija galės tapti tikra gyvų ančių mama.
Aš, kuomet esu pakviesta pravesti laidotuves ar metines, su gedulu susietą paminėjimą visuomet inspiruoju žmones sukurti mirusiojo brangių, jį menančių daiktų prisiminimų kampelį“, – sakė Birutė.
Pašnekovė pasakojo pastebinti, kad atėjus į laidotuves girdi, kaip retai susitinkantys giminaičiai aptarinėja savo gyvenimo įvykius, bet, pasak jos, norisi, kad per laidotuves būtų minimas mirusysis, kuris yra išlydimas, nes tai jo paskutinysis gyvenimo akcentas.
Prabilo apie Anastasijos mamos laišką
Nors daugiausiai po dukters netekties apie sielvartą ir nelaimę dalijosi Anastasijos tėtis, vis tik paskutinis atsisveikinimo akcentas buvo mamos surašytas laiškas, kuris buvo patikėtas įgarsinti Birutei.
Pašnekovė pažymėjo, kad tikrai ne kiekviena mama geba parašyti apie taip giliai išgyvenamą skausmą.
„Skaitant laišką net ir man, tiek sukaupusiai laidotuvių patirties, strigo žodžiai gerklėje. Įsiminė laiško pabaigoje išsakyti žodžiai, kad netekties sielvartas yra didelis tik todėl, kad meilė dukrai buvo dar didesnė.
Sielvartas liudija, kokia didelė buvo meilė, nes ji buvo pirma. Kaip sakoma, žmogus miršta tiek kartų, kiek netenka savo artimo“, – ištraukomis iš laiško ir pastebėjimais pasidalijo Birutė.
Pasiteiravus pašnekovės, ar dažnai tenka skaityti artimųjų laiškus apie mirusiuosius per atsisveikinimus, ji nurodė, kad nedažnai. Pasak Birutės, dažniausiai ji pati dalijasi filosofija, proza ar poezija. Priklausomai nuo to, kokie gedinčiųjų pageidavimai.
Laidotuvių vedėjos vaidmuo dar vis naujovė, nors ji šią veiklą propaguoja 16 metų. Ši veikla, anot pašnekovės, – itin prasminga, nes savuoju žodžiu laidotuvėse ji atneša šviesos, vilties ir ramybės.
„Aš visada sakau žmonėms, kad negaliu užpildyti jūsų netekties, aš negaliu atimti jūsų gėlos, aš negaliu pakeisti lemties, bet šiandieną aš galiu jus apkabinti savuoju žodžiu. Jei manieji žodžiai palies jūsų liūdesį, jeigu mano filosofija it tvarstis priglus prie jūsų gedinčios širdies, vadinasi, mano diena buvo itin prasminga“, – kalbėjo ji.
Skyrė žodžius žuvusios šimtukininkės tėvams
Pokalbio pabaigoje Birutė pasakojo, kad per atsisveikinimus stengiasi parinkti tokius tekstus, kurie galėtų bent kiek nuraminti artimųjų skaudančią sielą, suteiktų vilties ir stiprybės rytdienai.
Ji pasakojo, kad nors mirus artimajam atrodo, kad nebelieka vilties, sustoja diena, sustoja laikas, nusvyra rankos, vis tik ji primena, kad net ir nevilty yra vilties.
„Net ir tada, kai jau vilties nėra, pats gyvenimas yra vertybė. Likusieji šiapus gyvenimo turime išgedėti, turime susitaikyti ir be pasirinkimo turime išmokti gyventi kitaip, išmokti gyventi be savo artimo“, – sakė ji.
Pokalbio pabaigoje Birutė tarė, kad jai buvo garbė prisidėti prie tokio iškilaus, veržlaus jauno žmogaus atsisveikinimo:
„Nuoširdi užuojauta gedinčiai šeimai, linkiu jiems pačios didžiausios stiprybės ir sielos šviesos susitaikyme su netektimi. Lai mamos laiške žodžiai – „pirma buvo meilė“ – būna įkvėpimas rytdienai.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nors dabar jau ir tai nesvarbu.
