Gausus ir neįprastas maistas
Sutrikęs virškinimas – būklė, kuria skundžiasi beveik visi poilsiautojai, išvykę į svečias šalis.
Kai viešbučio valgomajame stalai puikuojasi nematytais patiekalais, taip sunku susilaikyti neparagavus visų iš karto. Tačiau, pasak gastroenterologų, net vienkartinis persivalgymas – stresas skrandžiui ir kepenims. O nejaučiant saiko kone kasdien gali sutrikti ir medžiagų apykaita.
Dar viena bėda – alerginės reakcijos į nepažįstamą maistą. Valgant daug egzotiškų patiekalų alergija gali pasireikšti net ir tiems žmonėms, kurie ja niekuomet nesiskundė. Specialistai pataria egzotiškus, nepažįstamus patiekalus ragauti po truputį. Priešingu atveju, rizikuojate visas atostogas „prakursuoti“ tarp tualeto ir lovos.
Jei kelionėje kirtote kelias laiko juostas, tai turi įtakos jūsų imunitetui – jis tampa silpnesnis. Stresas patiriamas aklimatizacijos metu taip pat mažina organizmo atsparumą. Pirmiausia tai pasakytina apie mikroflorą, „gyvenančią“ skrandyje. Kai tik jo „gyventojai“ silpnėja, į organizmą nesunkiai patenka patogeninės bakterijos. Dėl to jūs nuolat jaučiate sunkumą skrandyje arba dar blogiau – jus kamuoja viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Šalyse, kurių vandens cheminė sudėtis yra kitokia, tokios bėdos – itin dažnos. Norėdami viso to išvengti dar prieš kelionę turėtumėte „treniruoti“ savo mikroflorą, vartodami prebiotikus (tai tam tikros balastinės (skaidulinės) medžiagos, kuriomis maitinasi „gerosios“ žarnyno bakterijos). Prebiotikų rekomenduojama pasiimti ir į kelionę.
Kelionės laivu
Kaip teigia medikai, jūros ligos simptomai – spengimas ausyse, galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas – žinomi kas penktam turistui. Netgi jeigu jūsų anksčiau niekada neužsupdavo, dar nereiškia, kad jums tai niekados ir nenutiks. Todėl planuodami plaukioti kelionėje laivu pasirūpinkite specialiai jūrligės simptomams malšinti skirtais medikamentais. Išgerti juo reikia valandą prieš kelionę, kartoti ne dažniau kaip po vieną tabletę kas 2–3 valandas. Tiesa, tabletės padės tik kaip profilaktinė priemonė. Jei laive ims darytis bloga, jos jau nebepadės. Tokiu atveju galite sučiulpti rūgštų ledinuką: nuolat ryjant seiles supimo simptomai silpsta. Galite taip pat pasinaudoti jūreivių patirtimi, kurie išplaukdami į jūrą visuomet pasiimdavo imbiero. Jums gi parvers ir imbieriniai sausainiai arba ledinukai. Tik neužgėrinėkite jų vandeniu.
Sportas ir ekstremalios pramogos
Jei visą sezoną dirbote prie kompiuterio ir mažai judėjote, staiga imtis aktyvaus poilsio neverta. Ypač pirmomis atostogų dienomis. Net ir nekaltas paplūdimio tinklinis kaitinant saulei gali pasibaigti padidėjusiu kraujo
spaudimu arba širdies smūgiu, ypač jei jums per 40-imt. Aktyviai ilsėtis geriausia pradėkite nuo ilgų pasivaikščiojimų pajūriu.
Ekstremalus sportas turistui pavojingas ne tik traumomis. Bet koks „ekstrymas“ didina adrenalino išsiskyrimą. O tai savaime aišku, kelia kraujo spaudimą, gali sutrikdyti širdies ritmą. Ekstremalios pramogos gali padidinti ir cukraus kiekį kraujyje.
Agresyvi saulė
Apie tai, kad ilgas buvimas saulėje labai kenkia odai, rašėme jau ne kartą. Tačiau yra dar vienas pavojus būnant kaitriuose kraštuose. Tai – karščio smūgis.
Pasak gydytojų, laiku nesuteikus šilumos smūgį patyrusiam žmogui pagalbos jis gali mirti. Rizikos grupėje – vaikai, paaugliai ir pagyvenę žmonės, taip pat turintieji antsvorio bei sergantieji širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis, piktnaudžiaujantieji alkoholiu.
Ilgas miegas
Išsimiegoti per atostogas – šventas reikalas. Tačiau visas dienas voliotis iki vidudienio – neverta, mat tai kenkia sveikatai.
Ispanų mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp, diabeto, hipertenzijos ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų ir miego, ilgesnio nei 9 val. per parą. Kai kurie specialistai teigia, kad įprotis ilgai miegoti turi įtakos psichikos ligų susiformavimui.
