Lina ABROMAVIČIENĖ Vasara - iškylų metas. Šiltos dienos išvilioja visus į gamtą pasilepinti prie vandens telkinių ar į mišką pauogauti. Tačiau sveikatos specialistai pataria nepamiršti ir galimų pavojų sveikatai poilsiaujant gamtoje. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė sako, kad gamtoje reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, nes gali ištikti saulės smūgis, sustreikuoti širdies veikla, o kad neatsirastų virškinimo problemų, atidžiai žiūrėti, ar valgomas maistas nėra sugedęs nuo vasariškos kaitros. Šiltuoju metų laiku ypač padaugėja apsinuodijimų maistu.
Į gamtą neprisidėti daug maisto
Pasak L. Ručinskaitės, vykstantiems į gamtą nerekomenduojama prisikrauti per daug maisto. Greit gendantys produktai (virtos dešros ir dešrelės, žuvis, pieno produktai) karštą vasarą tampa pavojingi sveikatai. Suvalgius tokio maisto galima apsinuodyti arba susirgti užkrečiamomis žarnyno ligomis. Visuomenės sveikatos biuro specialistų nuomone, geriausia į iškylą vežtis sausus maisto gaminius (makaronus, kruopas, duoną, sausainius be kreminio įdaro, riešutus), šalto rūkymo mėsos gaminius, konservus. Vaisius ir daržoves susidėkite iškart gerai nuplovę, kad netektų jų plauti upių, ežerų, neprižiūrimų šulinių vandeniu. Maistą sudėkite į sandarią uždarą tarą.
Reikia laikytis švaros
„Labai svarbu atminti pagrindines asmens higienos taisykles – švarios rankos ir švari aplinka. Miške nelabai pavyks jų laikytis, todėl pasirūpinkite, kad iškyloje turėtumėte drėgnų servetėlių, kuriomis labai patogu valyti rankas. Labai pravers ir vienkartinės nosinės, servetėlės ar popieriniai rankšluosčiai“, – pataria visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Alma Mikalauskienė. Išvykai sveikatos specialistai pataria įsidėti vienkartinių indų ir nenaudoti jų pakartotinai.
Saulės spinduliai gali nudeginti odą
Iškylaujant vertėtų saugoti odą naudojant apsaugines priemones su UV filtrais (pasirinkite įvertinę savo odos tipą), dėvint tinkamą aprangą, akinius nuo saulės. Keliavimui pasirinkite paros laiką, kai saulė nėra labai aktyvi (iki 10 val. ir po 16 val.). Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Būtinai patikrinkite, ar nepamiršote įsidėti kepuraitę.
Karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas neprakaituoja, todėl nepajėgia išgarinti šilumos. Norint išvengti iškylos metu saulės ir šilumos smūgių, būtina gerti daug skysčių. Geriausia troškulį malšinti vandeniu. Saugiausi gėrimai – fasuotoje taroje (negazuotas mineralinis ar geriamas vanduo, sultys). Vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina. Rekomenduojama atsisakyti gėrimų su saldikliais.
Besimaudantiems – atsargos priemonės
Maloniausias būdas atsigaivinti – maudynės. Tačiau iškylų metu dažniausiai maudytis tenka ežeruose ar upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių ir gelbėjimo postų. „Norint išvengti nelaimingų atsitikimų reikia į vandenį lipti pamažu, kad iš lėto apsemtas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių, nepalikti vaikų vienų, kai jie maudosi ar žaidžia greta vandens, irstantis valtimi dėvėti gelbėjimosi liemenes, nevartoti svaigiųjų gėrimų, nesimaudyti lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, vengti maudytis vietose, kur pakrantės iki vandens paviršiaus užžėlusios augalais, nešokinėti į vandenį žemyn galva“, – dar kartą primena ir pataria įsidėmėti taisykles visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė.
Sveikatos specialistai pataria vykstant į gamtą nepamiršti apsaugos nuo erkių ir uodų. Gamtoje nuo kraujasiurbių vabzdžių įkandimų apsisaugojimui patartina pasirinkti tinkamą aprangą, naudoti repelentus (purškalus, kremus, losjonus atbaidančius vabzdžius). Patartina įsigyti tepalo mažinančio įkandimo sukeltą niežulį.
