Kaip neapsigauti ir į ką būtina atkreipti dėmesį dar prieš pasirašant sutartis? Į šiuos klausimus atsako „MB Build Deal“ direktorė Katažyna Bylinska, dirbanti statybų valdymo ir priežiūros srityje.
Perka būstą iš akies, o ne pagal faktus
Pasak K. Bylinskos, didžiausia ir dažniausia pirmą kartą perkančiųjų klaida – nepatikrinti to, ką perka.
„Perkant automobilį dauguma be jokių abejonių važiuoja į servisą ar kviečia specialistą. Tačiau perkant nekilnojamąjį turtą, kuris kainuoja dešimtis kartų brangiau, žmonės neretai pasikliauja vien pardavėjo žodžiais ar skelbime pateikta informacija“, – pastebi ji.
Pirmą kartą susiduriant su NT rinka dažnai trūksta ne tik patirties, bet ir elementaraus supratimo, nuo ko pradėti. Dėl to dalis pirkėjų ryžtasi sprendimams „iš akies“, o problemos išlenda jau po sandorio, kai bet kokie pakeitimai tampa sudėtingi arba labai brangūs.
Ekspertė pabrėžia, kad vienas dažniausių mitų – jog Registrų centro išrašas yra pakankamas dokumentas saugiam sandoriui. Nors jame pateikiama bazinė informacija apie savininką, plotą ar paskirtį, to dažnai nepakanka.
„Priklausomai nuo turto tipo, būtina vertinti teritorijų planavimo dokumentus, sklypo naudojimo reglamentus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taip pat pasidomėti, ar teritorijoje neplanuojami infrastruktūros ar kiti pokyčiai“, – aiškina K. Bylinska.
Didžiausia problema ta, kad ši informacija išskaidyta per skirtingas institucijas, o pats pirkėjas dažnai neturi nei žinių, nei patirties ją teisingai interpretuoti.
Įsigytas sklypas – dar ne garantija statyboms
Praktikoje, pasak K. Bylinskos, neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kai žmonės, įsigiję sklypą, tik vėliau sužino, jog statybos jame negalimos.
„Vien tai, kad sklypas turi namų valdos ar kitą tinkamą paskirtį, dar nereiškia, jog realiai galėsite statyti.
Yra atvejų, kai žmogus nusiperka sklypą, parengia projektą, investuoja laiką ir pinigus, o tik pateikus dokumentus statybos leidimui paaiškėja, kad teritorija patenka, pavyzdžiui, į miško zoną“, – sako ekspertė.
Todėl būtina vertinti ne tik paskirtį, bet ir konkrečius apribojimus, galimą užstatymo tankį, leistiną pastato aukštį, komunikacijų prieinamumą bei faktinę sklypo situaciją.
Signalai, kurių negalima ignoruoti derybų metu
Yra ir tam tikri aiškūs „raudoni signalai“, kurie turėtų priversti pirkėją sustoti ir gerai viską apgalvoti prieš įsigyjant nekilnojamojo turto objektą. Tai dokumentų nepateikimas, neaiškūs atsiskaitymo būdai, spaudimas skubėti ar vengimas atsakyti į konkrečius klausimus.
„Žmonės dažniausiai pasimauna tada, kai kaina atrodo labai patraukli ir noras pigiai nupirkti užgožia racionalų vertinimą“, – pastebi NT specialistė.
Pasak K. Bylinskos, beveik kiekvienas pardavėjas siekia turtą pateikti kuo patraukliau, todėl reali būklė neretai skiriasi nuo to, kas matoma skelbimuose. Tai gali būti tiek pats pastatas ar sklypas, tiek jo aplinka. Dėl šios priežasties ji pataria visada apžiūrėti objektą vietoje ir neskubėti rezervuoti turto jo net nemačius.
Dokumentų srityje taip pat pasitaiko visko – nuo nesutvarkyto paveldėjimo iki dalies dingusių ar netvarkingų dokumentų, kurie vėliau gali tapti rimta problema savininkui.
„Per gera kaina“ beveik visada turi priežastį
Kaip atskirti gerą pasiūlymą nuo įtartino? Ekspertė siūlo vieną paprastą taisyklę – visada lyginti kainą su analogiškais objektais rinkoje.
„Jei kaina ryškiai išsiskiria iš rinkos normų, beveik visada tam yra priežastis. Geras nekilnojamasis turtas itin retai parduodamas gerokai pigiau už rinkos kainą“, – pabrėžia ji.
Todėl tokiais atvejais, pasak specialistės, svarbiausia ne pasikliauti sėkme, o išsiaiškinti, ar patraukli kaina nėra paslėptų teisinių, techninių ar planavimo problemų rezultatas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
