G. Nausėdos kalba nuskambėjo svarbių politinių aktualijų kontekste, o šiuo metu vyksta naujos Vyriausybės dėlionė. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pranešė esąs pasiruošęs eiti premjero pareigas.
Tokių politinių įvykių fone naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kūno kalbos specialistę, knygos „Kreivakalbystė. Kūno kalbos paslaptys“ autorę Laurą Šukienę, kuri išanalizavo, ką prezidento G. Nausėdos metinės kalbos metu galima pastebėti apie jo kūno kalbą, taip pat – ką ji atskleidžia apie Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės bei premjerės Ingos Ruginienės santykį.
Įvertino G. Nausėdos kūno kalbą metinės kalbos metu
Anot kūno kalbos specialistės L. Šukienės, prezidento G. Nausėdos kūno kalba skaitant metinį pranešimą išliko gana nuosekli ir atitiko jo įprastą viešojo bendravimo stilių.
„Jo gestikuliacija buvo santūri, kontroliuojama, nedidelės amplitudės, o rankų judesiai daugiausia apsiribojo alkūnių zona. Tokia kūno kalba dažniausiai siejama su savitvarda, susikaupimu ir siekiu išlaikyti kontrolę viešo pasisakymo metu“, – teigia ji.
Kūno kalbos specialistės teigimu, kalbėdamas prezidentas G. Nausėda dažnai rėmėsi į tribūną, o tai gali būti vertinama kaip papildomo stabilumo ir atramos paieška oficialioje aplinkoje.
„Taip pat buvo matyti lūpų suspaudimo momentų bei trumpų pauzių prieš atsakymus. Tokie neverbaliniai signalai dažnai pasireiškia situacijose, kuriose žmogus jaučia didesnę atsakomybę, kruopščiai renkasi žodžius ar siekia itin tiksliai formuluoti mintis“, – analizuoja pašnekovė.
Vis dėlto, ji priduria, kad bendras G. Nausėdos kūno kalbos įspūdis buvo ne emocinio diskomforto, o kontroliuojamo, koncentruoto ir disciplinuoto bendravimo.
„Prezidentas demonstravo santūrų emocijų reiškimą ir dėmesį perduodamos žinutės turiniui, o ne ekspresyviai neverbalinei raiškai“, – komentuoja ji.
Štai ką pastebėjo tarp I. Ruginienės ir pirmosios šalies poros
Pasak kūno kalbos specialistės, prieš prasidedant metinei prezidento G. Nausėdos kalbai, buvo matyti šilta ir natūrali neverbalinė sąveika tarp D. Nausėdienės ir I. Ruginienės.
„Abi palaikė akių kontaktą, šypsojosi, buvo pasisukusios viena į kitą ir bendravo atsipalaidavusia maniera“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, taip pat pastebimas draugiškas apsikeitimas šypsenomis tarp prezidento G. Nausėdos ir ministrės pirmininkės, todėl bendras neverbalinis fonas leido susidaryti įspūdį apie korektiškus, pozityvius ir tarpusavio įtampos neženklinančius santykius.
Atkreipė dėmesį į 1 detalę
Paklausta apie tai, ką pastebėjo I. Ruginienės kūno kalboje, prezidentui G. Nausėdai sakant metinę kalbą, kūno kalbos specialistė atskleidžia, kad tuo metu, kai buvo kalbama apie institucijų reakciją į nutekintų duomenų situaciją, I. Ruginienės neverbalinis elgesys pastebimai pasikeitė.
„Kamera fiksavo, kad ji nukreipė žvilgsnį į prieš save esančius dokumentus, juos vartė ir ilgesnį laiką vengė akių kontakto su aplinka“, – atskleidžia ji.
Kūno kalbos specialistė L. Šukienė pabrėžia, kad kūno kalbos požiūriu tokia reakcija dažnai vertinama kaip dėmesio perkėlimas nuo emociškai jautrios temos į konkrečią veiklą.
„Dokumentų vartymas ir žvilgsnio nuleidimas gali padėti žmogui išlaikyti savitvardą, sumažinti vidinę įtampą ar išvengti papildomo dėmesio tuo metu, kai aptariamas jam asmeniškai aktualus klausimas“, – komentuoja pašnekovė.
Vis dėlto, pasak jos, svarbu pabrėžti, kad vien iš kūno kalbos neįmanoma tiksliai nustatyti konkrečios emocijos. Tokie signalai gali būti siejami tiek su diskomfortu, tiek su susikaupimu, atsargiu situacijos vertinimu ar noru kontroliuoti savo reakciją viešoje erdvėje.
„Tačiau akivaizdu, kad aptariama tema jai nebuvo emociškai neutrali ir sulaukė pastebimos neverbalinės reakcijos“, – priduria pašnekovė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
