Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

REKLAMA

Nors Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje nurodoma, kad, renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti uogienojus žalojančius įrankius, tai daugeliui nė motais.

„Tikrai dauguma žmonių mūsų šalyje renka mėlynes metalinėmis šukomis. Taip yra kenkiama uogienojams ir kitų metų derliui. Viskas labai paprasta: kai mėlynės renkamos šukomis, jų lapai yra nubraukiami, o prie jų būna pumpurai, kurie ir yra kitų metų derlius.

REKLAMA

Šukos traiško ir pačias uogas. Rankomis paimta uoga yra transportabili, o su šukomis – ištyžta. Anksčiau supirkimo punktai nepriimdavo uogų su lapais, o dabar kai kurie jau nieko nežiūri“, – nurodo gamtininkė.

Šukos skirtos sodininkams

Prietaisą uogų rinkimui įsigyti labai paprasta – jų galima rasti tiek prekybos centruose, tiek internetinėse parduotuvėse. I. Meškinytė pabrėžia, kad normalu, jog šukas galima lengvai įsigyti, nes jos iš tiesų yra skirtos rinkti serbentus, agrastus ir kitas uogas sodininkams, kurie jas augina savo privačioje nuosavybėje, o ne miške.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, kartais tarp uogautojų pasitaiko nuomonių, kad, pavyzdžiui, plastikinės šukos net ir miško uogienojams nekenkia, tačiau, pasak gamtininkės, kol kas tai nėra įrodyta.

„Kai kuriose Skandinavijos šalyse yra leidžiama rinkti uogas šukomis, tik skirtumas yra toks, kad virbai yra plastikiniai. Jeigu yra tokios šukos, kurios nenubraukia lapų – valio. Būtų šaunu, jeigu kas nors įrodytų, kad tos šukos nenudrasko lapų, tada galima būtų bandyti specialiai sertifikuoti tokias šukas ir pažymėti miško naudojimo taisyklėse“, – sako gamtininkė.

Kartais mėlynes su šukomis renkantys žmonės sako, kad jie moka tai daryti tinkamai, todėl žalos uogienojams nepadaro ir nieko blogo tame nemato. Su tuo iš dalies sutinka ir I. Meškinytė, kuri sako, kad tikrai yra žmonių, kurie renka atsargiai, nes moka uogauti su šukomis, bet atskirti, kas moka ir kas nemoka, yra sunku, todėl vis tik to daryti niekam nereikėtų.

Padėti gali tik baudos

Gamtininkė nurodo, kad, miške pastebėjus žmones, renkančius mėlynes neleistinu būdu, reikėtų sureaguoti ir nepraeiti pro šalį.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia paprastai galima paaiškinti, kad kenkiama uogienojams, bet, jeigu į tai nekreipiama dėmesio, reikėtų skambinti 112, gamtos apsaugos inspektoriai turėtų sureaguoti“, – sako I. Meškinytė.

Ji mano, kad prisibelsti į uogienojams dėl savo norų ir poreikių kenkiančių žmonių sąžinę yra neįmanoma, todėl vienintelis atgrasantis dalykas čia gali būti baudos.

„Manau, kad suaugusio žmogaus neperauklėsi. Vaikams, kuriems mes darome edukacijas, įmanoma suformuoti atsakingą požiūrį į gamtos išsaugojimą. O šiaip vienintelis būdas turbūt yra bauda. Pagarba gamtai neatsiras“, – neabejoja gamtininkė.

Šiuo metu už uogavimo taisyklių pažeidimus gresia bauda nuo 10 iki 30 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų