„Kankinti savęs tikrai nereikėjo, valgiau užtektinai, sočiai, o kilogramai „tirpo“, – atvirai pasakoja Alytuje dirbanti nagų priežiūros ir estetikos instruktorė, grožio salono įkūrėja.
Savo pokyčiais Simona nevengia pasidalinti ir su sekėjais socialiniuose tinkluose. Kaip pati sako, svoris – visuomet aktuali tema.
Pavyzdžiai įkvepia
„Anaiptol ne visos moterys yra patenkintos savo figūra, dėl antsvorio susiduria ir su sveikatos problemomis, vis žada imtis priemonių, kad situacija pasikeistų, bando įtikinti save, jog pradės nuo pirmadienio ar nuo kitų metų, bet vis nepavyksta išeiti iš užburto rato.
Aš ir pati netikėjau, kad kada nors tam pasiryšiu. Jei mano pavyzdys įkvėps nors vieną moterį – aš būsiu labai laiminga“, – teigė Simona, sutikusi pasidalinti savo asmenine istorija, kaip jai pavyko.
Paauglystėje 159 centimetrų ūgio moteris jokiais papildomais kilogramais skųstis tikrai negalėjo – visuomet svėrė apie 50 kilogramų. Vėlesniais metais svoris taip pat išlikdavo stabilus. Tačiau bėgant laikui, hormonai, medžiagų apykaita keičiasi, ir išlaikyti norimą svorį neretai darosi sudėtinga.
„Nežinojau, kaip reikėtų maitintis. Nevalgydavau pusryčių, visą dieną dažniausiai taipogi darbuodavausi be maisto, gerdavau tik kavą. O jau grįžus vakare namo šaldytuvas tiesiog neužsidarydavo – atsigriebdavau.
Be visa ko, mano širdies draugas Ovidijus yra puikus kulinaras, labai skaniai gamina. Tad apsigyvenus su juo, vakarais to skanaus maisto būdavo tikrai įvairaus ir daug, tiesiog negalėdavau atsispirti“, – šypsojosi moteris.
Kaip nori atrodyti – užrašė ant popieriaus lapo
Kilogramai ėmė sparčiai augti, kol galiausiai Simona pasiekė 69 kilogramų svorį. Pasak manikiūro meistrės, tokios apimtys nedžiugino, ji vengė lipti ant svarstyklių, nes kaskart bijodavo skaičių, kuriuos ten pamatys.
Moteris nesijautė laiminga, buvo nepatenkinta savimi, vengdavo fotografuotis. Nuolat jausdavosi apsunkusi, be energijos, kamavo stiprūs nugaros skausmai. O paskutinis lašas buvo tai, kad netiko nė vienas spintoje esantis drabužis.
„Turėjau kuo pasipuošti, bet į nieką netilpau. Ir supratau, kad arba turiu keisti visus drabužius ir toliau jaustis nelaiminga, arba imtis pokyčių savo gyvenime“, – teigė Simona.
Moteris iki dabar prisimena, kaip tiesiog pasiėmė popieriaus lapą ir ant jo aiškiai ir konkrečiai surašė, kaip nori atrodyti ir ką turi daryti, kad to pasiektų. Visa tai rašė esamuoju laiku, tarsi apibūdindama dabartinę situaciją, o viename punktų įvardino, kad sveria 52 kilogramus.
„Surašiau, kad turiu susirasti sau trenerę, kuri man imponuotų kaip žmogus, sveikai maitintis pagal nurodymus, daryti mankštą, gerti daug vandens. Trenerę rasti nebuvo sudėtinga, ja tapo viena iš mano buvusių klienčių, kuri aiškiai sudėliojo man tiek sporto, tiek mitybos planus. Nors kelionė pas ją į treniruotę trukdavo pusvalandį, nepatingėdavau, nes žinojau, kad mūsų matymas sutampa“, – pasakojo Dzūkijoje gyvenanti moteris.
Stengėsi, bet nebadavo
Simona prisipažino, kad per visą savo gyvenimą sporto klube yra tebuvusi pora kartų, tad sportas jai atrodė didelis iššūkis. Tačiau jau po pirmų treniruočių pajautė, kad atsirado daugiau jėgų, energijos, net nuotaika tapo kur kas pakilesnė. Judėjimas davė daug naudos. Svorį numesti pasiryžusi moteris iš pradžių sportuodavo tris kartus per savaitę – du kartus su trenere ir vieną pati.
Simona įprato reguliarai valgyti pusryčius, pietus, vakarienę, iš anksto buvo pasiruošusi užkandžių ir laikydavosi nustatyto režimo. Žinoma, savo įpročius teko pakeisti ir rinktis sveikesnį maistą, tačiau sulieknėjusi moteris tvirtina, kad neteko nei badauti, nei savęs kankinti, visuomet jautėsi sotumas, o pasirinktas maistas išties būdavo skanus.
„Neretai man jo būdavo netgi per daug, nesuvalgydavau. Iš pradžių porcijas sverdavausi, paskui to neprireikdavo – įpratau. Principas buvo toks, kad pirmiausia pusryčiai, po to po trijų valandų lengvas užkandis, tuomet pietūs, po trijų valandų vėl užkandis ir vakarienė. Įpratau nešiotis maisto dėžutes.
Nepasakyčiau, kad pasiruošti reikėdavo daug laiko, nes kažkokių įmantrybių negamindavau. Pusryčiams išsivirti košės nesunku, vietoj bulvių traškučių nusipirkdavau džiovintų vaisių ir panašiai. Tiesiog rinkausi sveikesnį, neriebų, pilnavertį maistą“, – patirtimi dalinosi dzūkaitė.
Pokyčiai – ir išvaizdoje, ir savijautoje
Pasak jos, rezultatai pradėjo greitai matytis, svoris ėmė kristi, vaizdas džiugino, pasitikėjimas didėjo. Nors pirmąsias tris savaites reikėjo priprasti prie kasdienybės pasikeitimų, po to nauji įpročiai tapo rutina.
Dabar Simona sveria 52 kilogramus ir teigia esanti patenkinta pokyčiais. Ir nors anksčiau galvojo, kad nei sportas, nei sveikesnė mityba su jos gyvenimu nesuderinami, pasirodo – viskas įmanoma.
Šiuo metu, pasiekus norimą svorį, moteris jau taip intensyviai nesportuoja. Pakanka ir mitybos režimo.
Alytuje dirbanti manikiūro meistrė teigia, kad pasikeitė ne tik išvaizda, bet ir savijauta, nebeliko nugaros skausmų, dingo mieguistumas, energijos dabar – su kaupu.
Cepelinai neuždrausti
„O svarbiausia – esu laiminga. Ir aš to nuoširdžiai linkiu kiekvienai moteriai. Bet toji laimė yra mūsų pačių rankose. Jeigu kažko labai norime – imkime ir padarykime. Iš pradžių nebus lengva, bet rezultatas tikrai pakylės ir motyvuos. Mano patirtis rodo, kad tikrai nereikia badauti, alinti organizmą, tiesiog svarbu atsirinkti maistą, ir pokyčiai ateis gana greitai“, – tvirtino moteris.
Paklausta, ar tai reiškia, kad nuo šiol ji niekuomet neragauja torto, nevalgo cepelinų, nuo picų bėga neatsisukdama, Simona šypsodamasi tikino, kad tikrai ne.
Pavyzdžiui, kartą per savaitę ar dvi, ji leidžia sau valgyti, ko tik įsigeidžia, ragauja, ko tik nori. Po tokios dienos įprastai seka iškrovos diena, kuomet geria tik vandenį, o po to vėl grįžta į sveikos mitybos režimą.
„Toji viena diena, kuomet leidžiu sau valgyti viską ir nebūtinai patį sveikiausią maistą, kilogramų tikrai neprideda. Tiesiog reikia leisti sau atsipalaiduoti, bet po to nepamiršti sugrįžti prie sveikų įpročių“, – tvirtino Simona.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
