Išbandžiusi įvairiausius svorio metimo būdus, mitybos modelius, Rasa suprato, kad nei mitybos planai, nei perteklinis savęs varžymas jai neveikia ir rado sau tinkantį metodą.
Svorio sukeltos problemos
Pasakodama savo istoriją, moteris pripažįsta, kad visada buvo stambesnė, sulaukusi pilnametystės svėrė apie 80 kilogramų (jos ūgis – 173 centimetrai).
„Iš valgyklos bulkučių parsinešdavau, tad mes su mama, su kuria buvome labai artimos, po mano brendimo, kai buvau 18–19 metų, kartu sėdėdavome ir gerdavome kavą, valgydavome bulkutes ir jau jausdavau, kad man jos prie žandų „prilimpa“, – prisimena ji.
Svoris tuo metu netrukdė, tačiau į paviršių lindo kitos problemos – būdavo nepatogu dėvėti šortus, pasireikšdavo gausus prakaitavimas. Prakaitas palikdavo geltonas dėmes ant marškinėlių ir nemalonų kvapą – vasarą juos reikėdavo keisti du–tris kartus per dieną. Rasa pripažįsta – tai buvo nemalonu, juolab, kad jau pradėjo rūpėti vaikinai.
Maždaug 20-ies Rasa iš Mažeikių persikraustė į Klaipėdą, ten pradėjo dirbti ir su vadove lankė sporto klubą. Ji priduria – niekada nebuvo susipykusi su sportu, tačiau koją kišdavo mityba:
„Man labai patikdavo sūrus maistas – mėsytė, čipsiukai, bulvės keptos studentavimo laikais, makaronai su sūriu.“
Išsikrausčius į Didžiąją Britaniją kilę iššūkiai atsispindėjo svoryje
25-erių gyvenimo keliai R. Lingytę nuvedė į Didžiąją Britaniją. Čia ji atvyko viena, buvo toli nuo šeimos, draugų, beveik nemokėjo kalbos, pradėjo dirbti nelengvą fizinį darbą laukuose. Tai lėmė, kad Rasa nustojo valgyti ir nukrito nemažai kilogramų – anksčiau nešiojusi 14 dydį, tilpdavo į 8 dydžio drabužius.
Tada gyvenime atsirado ir vyras, pirmasis nėštumas, gimdymas – svoris tada tapo visiškai nesvarbus, svarbiausi akcentai buvo kitur. Tačiau čia lyg perkūnas iš giedro dangaus – vėl iššūkiai: sudėtingi santykiai, smurtas namuose, bemiegės naktys.
„Likau vieniša mama su šešių mėnesių sūnumi ant rankų, vėl – lėkimas, bėgimas, į nieką nebekreipi dėmesio, viskas užsisuko, svoris pradėjo augti“, – pasakoja Rasa.
Nejučia kilogramai augo metai iš metų ir net pati moteris tuo netikėjo – specialiai pirko svarstykles, kad pasisvertų. Gyvenime tuo metu atsirado kitas vyras, Rasai buvo 37-eri, ji svajojo apie antrą vaiką, tačiau nepavyko pastoti, dirbdavo po 12, kartais ir 16 valandų.
„Svoris buvo „priėstas“ emociškai – viskas netenkina, pareini po darbo visa nusikalusi, tad, greičiausiai, buvau ta emocinė valgytoja – grįžtu namo, atsisėdu, kaip atsidarau šaldytuvą, taip suryju viską. Juokaudavau, kad jeigu būtų kiliminė danga valgoma, tai ir ją suėsčiau. Taip „privalgiau“ 104 kilogramus“, – atviravo R. Lingytė.
Išbandyti svorio metimo būdai ir lūžio taškas
40-ies įvyko tai, apie ką Rasa stipriai svajojo – antrasis nėštumas, kartu su juo ir gestacinio diabeto diagnozė. Po gimdymo – gydytojų žinia apie priešdiabetinę būklę, svoris toliau augo ir ji, sako, supratusi, kad tai – negerai.
Tada prasidėjo įvairūs bandymai: ji kreipėsi į žinomą gydytoją, darėsi maisto netoleravimo testą, maitinosi pagal planą, tačiau suprato – to laikytis nepavyksta. Toliau sekė bandymas laikytis žaliavalgystės, tačiau ir vėl sukosi tas pats ratas: turimas planas, kaip maitintis, bet nėra palaikymo ir vedimo šiuo keliu, tad bandymai vėl nepasiteisino.
„Tu gauni planą nuo pirmadienio iki sekmadienio ir viskas. Pamiršai kažką nusipirkti – iškritai iš viso plano ir vėl nekenti savęs, negali į save žiūrėti, nes tu esi bevalė, neišsilaikai, visi metą svorį, o tau nepavyksta“, – sako ji.
Lūžio tašku Rasa įvardija nuotrauką, kurioje pamačiusi save pagalvojo: „Ar čia tikrai aš?“
„Pagalvojau: tai kas bus toliau? Jeigu nesusitvarkysiu – viskas, bus ne 104, o 125 ir dar daugiau kilogramų. Dukrai tada buvo tik 2,5 metų, o jei nieko nedarysiu, aš negalėsiu su ja bėgioti, žaisti. Aš atsisėdau, užmerkiau akis ir pasakiau sau: Rasa, viskas, susiimi, kažką turim daryti“, – prisimena pašnekovė.
Pradėjusi domėtis mitybos tema, R. Lingytė atrado daug informacijos apie protarpinį badavimą, pradėjo jį taikyti, atsikratė svorio, tačiau aiškiai jautė: visad yra alkana, irzli. Akis atvėrė rasta informacija apie insulino rezistenciją ir gydytojo Erico Bergo vaizdo įrašai šia tema.
Kas padėjo mesti ir išlaikyti svorį?
Užsirašiusi į gydytojo vedamus kursus, Rasa lygiagrečiai ėmė mesti svorį, toliau domėdamasi apie insulino rezistenciją, gliukozės šuolių poveikį, domėjosi ketogenine mityba. Žinių daugėjo, kilogramai tirpo, šalia atsirado ir idėja dalintis tuo, ką ji valgo – greitais, lengvais sveikatai palankiais receptais.
Per tris mėnesius ištirpo 15 kilogramų, visą šią kelionę ji dokumentavo, kol galiausiai nusprendė pakviesti prisijungti ir kitas moteris kartu mesti svorį, dalintis receptais, o svarbiausia bendrauti apie tai, kas sekasi, kur stringa – žinojimas, kad esi ne vienas ir turi žmogų, kuris gali išklausyti ir patarti, prideda papildomos motyvacijos.
„Birželio mėnesį jau pasiekiau 22 kilogramus numestus ir nuo gegužės kiekvieną mėnesį renku vis naują grupę. Moterys man vis rašo ir klausia, kaip numesti svorio, kaip padėti sau, tada mano pirmas ir pagrindinis klausimas: ar kreipėtės pas kokį specialistą? Aš suprantu, kad reikalingas žmogus, kuris tave vestų“, – sako ji.
Dabar Rasa valgo dažniausiai vieną, kartais – du kartus per dieną, visada atsižvelgia į tai, kaip jaučiasi, ar yra soti. Kalorijų neskaičiuoja, daugiau žvelgia į produktų maistinę vertę: juk 500 kalorijų iš torto ir 500 kalorijų iš avokado nėra vienodos, suvalgius avokado suteikiamas ilgalaikis sotumo jausmas, gaunama organizmui naudingų medžiagų.
„Tunkama ne tik nuo cukraus, bet ir nuo visų priedų. Geriausia maitintis kuo paprasčiau: mėsa, žuvis, avokadai, alyvuogės, viskas troškinta, kepta“, – paprastai apibendrina R. Lingytė.
Jos mityboje neliko aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų, kurie turi krakmolo: bulvių, makaronų, ryžių, grikių, to, kas auga po žeme, duoną kepasi pati, o patiekaluose, kur reikia miltų, juos keičia kitomis alternatyvomis: migdolų, kokoso, bambuko miltais.
Mitybą Rasa papildo ir žaliaisiais kokteiliais iš špinatų, petražolių, krapų ir kivių, kurie padeda virškinimui, greitina metabolizmą ir padeda žarnyno veiklai.
Svarbi ne tik mityba
Vis tik ji prideda, kad ne mityba svarbiausia metant svorį, o poilsis: „Jeigu pastoviai neišsimiegam, tai gali valgyti arba visiškai nieko nevalgyti – svoris nekris.“
Į sporto salę pašnekovė sako nevaikštanti, bet mėgsta vaikščioti – tai ne tik judėjimas, bet atsipalaidavimas, laikas sau.
Šiandien Rasa džiaugiasi ne tik sumažėjusiu ir metus besilaikančiu mažesniu svoriu, bet ir kitais pokyčiais: nebeliko gausaus prakaitavimo, lipant laiptais nebereikia sustoti kas aukštą atsipūsti, atsikėlus rytais nebebūna paburkimų, atsirado daugiau energijos.
Galiausiai ji prideda, kad svarbu nepamiršti ne tik kilogramų, bet ir to, kas galvoje. Ji sako ir pati su tuo kovojusi, ir pastebinti, kad daugelis vis atidėlioja „po to, kai numesiu svorio“ – tai ji ragina išgyvendinti iš galvos:
„Dabar atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir supratau – o kodėl aš negaliu nueiti, nusipirkti gražios suknelės ir apsivilkti jos dabar? Mes visada atidėliojam „kažkada“, „kai numesiu svorio“: sulieknėsiu – tada nusipirksiu, sulieknėsiu – tada nueisiu į tą restoraną, pasidarysiu masažą. O kada tai padarysim? Gaila sau leisti pinigus, vis taupai, taupai, bet reikia sau leisti.“
Paklausta, kokių patarimų turėtų kitiems, ji nedvejodama sako, kad pirmiausia vertinga ieškoti specialisto, kuris vestų šiuo keliu, kuriam galėtum paskambinti, bendrauti, pasidžiaugti pasiekimais ir kreiptis, kai iškyla sunkumų.
„Nesvarbu, kas tai bebūtų – specialistas šiame kelyje padeda. Pasirinkit save, nes mes, moterys, liekam po vaiko, vyro“, – sako ji.
Be to, priduria, būtina nepamiršti kokybiško poilsio, pasilepinimo, pavyzdžiui, nueiti į masažą, jei tinka ir patinka – sportuoti. Ir, svarbiausia, mylėti save – nuo to viskas ir prasideda.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
