Apie tai, kada svorio svyravimai laikomi reikšmingais, kokios ligos gali slypėti už nepaaiškinamų kūno pokyčių ir kokius tyrimus verta atlikti, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė.
Neverta pasikliauti vien skaičiais ant svarstyklių
Pasak vaistininkės, reikšmingu ir rūpestį keliančiu laikomas toks svorio pokytis, kai per savaitę netenkama ar priaugama daugiau nei 1–2 kilogramai arba per mėnesį ar du pasikeičia apie 5 procentus kūno svorio, ypač jei tai nebuvo sąmoningai planuota. Vis dėlto, prieš puolant į paniką svarbu nepamiršti įvertinti konteksto.
„Svorio svyravimai gali būti susiję ir su visiškai nekaltomis priežastimis – pavyzdžiui, padidėjusiu angliavandenių vartojimu. Tokiu atveju organizmas sulaiko daugiau vandens, todėl svarstyklės gali parodyti didesnį skaičių“, – aiškina I. Garuckienė.
Grįžus prie įprastos mitybos, tas pats vandens perteklius per kelias dienas pasišalina ir svoris staiga „nukrenta“, nors realių riebalinio audinio pokyčių neįvyko.
Svorio kritimas gali slėpti rimtas ligas
Neplanuotas svorio kritimas, anot vaistininkės, dažnai siejamas su sumažėjusiu apetitu dėl ilgalaikio streso, psichikos būklėmis, tokiomis kaip depresija ar generalizuotas nerimo sutrikimas.
Taip pat jį gali lemti lėtinės infekcijos, virškinamojo trakto sutrikimai, skydliaukės funkcijos pakitimai ar net onkologiniai susirgimai.
Tuo tarpu netikėtas svorio augimas neretai būna susijęs su tam tikrų vaistų vartojimu, insulino rezistencija, padidėjusiu kortizolio kiekiu, skydliaukės hipofunkcija arba skysčių susilaikymu organizme.
„Jeigu svorio pokyčius sunku paaiškinti mitybos ar gyvenimo būdo pasikeitimais, tai jau yra pakankama priežastis pasikonsultuoti su gydytoju“, – pabrėžia specialistė.
Hormonai – viena dažniausių kaltininkių
Paklausta, ar hormonų disbalansas gali lemti staigius svorio svyravimus net ir nekeičiant gyvenimo būdo, vaistininkė atsako vienareikšmiškai – taip. Hormonai tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą, alkio jausmą, riebalų kaupimąsi bei skysčių balansą.
„Pavyzdžiui, padidėjęs kortizolio kiekis dažnai stabdo riebalų skaidymą, o per didelis angliavandenių vartojimas ilgainiui didina ląstelių atsparumą insulinui. Dėl to organizmui tampa sunkiau efektyviai panaudoti energiją, o riebalai ima kauptis“, – aiškina I. Garuckienė.
Palaipsniui kintantis svoris dažniausiai rodo gyvenimo būdo pokyčius – mažesnį judėjimą, kitokią mitybą ar pasikeitusį dienos režimą. Tačiau staigūs pokyčiai, ypač tada, kai yra lydimi papildomų simptomų, jau turėtų kelti rimtesnių įtarimų.
Nevaldomas alkis ar troškulys, nuolatinis nuovargis, karščio ar šalčio netoleravimas gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo sutrikimus.
„Tokiais atvejais nereikėtų laukti – verta kreiptis bent jau į vaistininką ar gydytoją“, – pataria ji.
Pasak jos, staiga išaugęs ir padažnėjęs alkio jausmas taip pat gali būti svarbi dėlionės dalis. Alkis dažnai sustiprėja dėl miego trūkumo, nes organizme padidėja alkio hormono grelino kiekis. Tačiau jis gali signalizuoti ir apie insulino rezistenciją, cukrinį diabetą ar skydliaukės veiklos sutrikimus.
„Jeigu alkio jausmas nepraeina net ir pavalgius, jį lydi drebulys, silpnumas ar pastebimi svorio pokyčiai, tai jau rimta priežastis pasitikrinti sveikatą“, – sako vaistininkė.
Kokius tyrimus verta atlikti?
Pastebėjus nepaaiškinamą ir staigų svorio pokytį, specialistė ragina pasitikėti gydytoju ir atlikti jo rekomenduojamus tyrimus.
Dažniausiai skiriamas bendras kraujo tyrimas, gliukozės, insulino bei skydliaukės funkcijos rodiklių įvertinimas.
Papildomai gali būti tiriamas geležies, vitamino D ir vitamino B12 kiekis, nes šios medžiagos turi didelę reikšmę savijautai ir medžiagų apykaitai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
