Išgirdus vaiko pasakojimą svarbu jo neatstumti
Pirmoji suaugusiojo reakcija, išgirdus galimo smurto požymius, gali nulemti, ar vaikas išdrįs papasakoti dar daugiau. Pasak psichologės, itin žalinga būtų vaikui sakyti: „taip negali būti“, „tu prisigalvojai“ ar „jis taip niekada nepasielgtų“.
„Natūrali aplinkinių reakcija dažnai būna neigimas, nes tai labai baisu ir sunku suvokti, tačiau pasakius vaikui, kad tai „nesąmonė“ ir kad taip negalėjo būti, jis gali užsisklęsti. Tuomet galime daugiau tos informacijos nebeišgirsti“, – perspėja A. Norė.
Pasak jos, geriausia ramiai išklausyti vaiką ir neapkrauti jo savo paties emocijomis. Jei tėvai nežino, kaip elgtis toliau, visada reikėtų kreiptis į specialistus.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į atvejus, kai vaikas kalba apie jo amžiui nebūdingus seksualinius dalykus.
„Pirmas klausimas turėtų būti ne „kaip tai gali būti?“, o „iš kur mano vaikas žino apie tokius dalykus, kurių dar tikrai neturėtų žinoti?“. Net jeigu vaikas pats nepatyrė fizinio smurto, jam galėjo būti rodomi nepadorūs vaizdai, pasakojama ar demonstruojama seksualinio pobūdžio informacija. Tai taip pat gali būti priekabiavimo forma ir vaikui žalingas elgesys“, – pabrėžia specialistė.
Paklausta, ar seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdęs žmogus gali būti reabilituotas, A. Norė teigia, kad pakeisti patį potraukį ne visada įmanoma, tačiau galima stiprinti elgesio kontrolę ir reikšmingai sumažinti pakartotinio nusikaltimo riziką.
Tam gali būti taikoma psichologinė ir psichiatrinė pagalba, mokoma atpažinti rizikingas situacijas, valdyti savo vidinius impulsus ir vengti aplinkų, kuriose žmogus galėtų likti vienas su vaikais. Didesnės rizikos atvejais kai kuriose šalyse taikomas ir seksualinį potraukį mažinantis medikamentinis gydymas.
„Galima padėti žmogui susigrąžinti kontrolę, išmokti valdyti rizikingas situacijas ir susikurti gyvenimą, kuriame jis daugiau nepadarytų žalos vaikams. Tyrimai rodo, kad pakartotinio seksualinio nusikaltimo riziką įmanoma reikšmingai sumažinti, tačiau nėra priemonės, kuri suteiktų šimtaprocentinę garantiją“, – sako ji.
Pagalbos reikia dar iki nusikaltimo
Psichologė pabrėžia ir tai, kad visuomenei svarbu aiškiai pasmerkti seksualinį smurtą, tačiau kartu neužkirsti kelio pagalbos ieškantiems žmonėms, kurie savyje atpažįsta žalingą potraukį vaikams, bet dar nėra nusikaltę ir nenori pakenkti.
„Jeigu žmogus atpažįsta savyje tokį potraukį, vis dar kontroliuoja savo elgesį ir nenori žaloti vaikų, jis turėtų turėti galimybę kreiptis profesionalios pagalbos dar iki nusikaltimo“, – kalba A. Norė.
Kai kuriose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, veikia programos, kuriose tokie žmonės gali konfidencialiai gauti specialistų pagalbą. Pasak psichoterapeutės, tai yra svarbi seksualinio smurto prevencijos dalis.
„Stigmos mažinimas nereiškia seksualinio smurto pateisinimo. Seksualinis smurtas yra nusikaltimas, jis yra žalingas ir nepriimtinas. Tačiau jeigu norime apsaugoti vaikus, pagalba turi būti prieinama ne tik po nusikaltimo, bet ir iki jo“, – apibendrina psichologė, psichoterapeutė A. Norė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
