Internete pasklidus melagingai informacijai apie V. Adamkaus buvimą reanimacijoje, svarbu prisiminti, kaip atskirti tikrą internete plintančią informaciją nuo netikros.
Visai neseniai laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ tv3.lt žurnalistė, laidos „Sveikatos DNR“ vedėja bei socialinių medijų turinio redaktorė Vida Trinkaitė pasakojo, kaip atskirti tikrą informaciją nuo netikros.
Kaip atskirti melą nuo tiesos socialinėse medijose?
Kaip anksčiau laidoje pasakojo žurnalistė, pasitikėti viskuo, kas pasirodo socialinėse medijose, nereikėtų.
„Viską reikia kritiškai vertinti. Ką ir žurnalistikos studijose dėstytojai bandė įkrėsti – reikia į viską pažiūrėti šiek tiek kritišku žvilgsniu, pasitikrinti šaltinį, ar verta juo pasitikėti, ar ne.
Ką tu matai „Facebooke“, ką tu matai „Instagrame“, „TikToke“ ir visur kitur, negali priimti kaip už gryną pinigą“, – teigė V. Trinkaitė.
Melaginga ar manipuliuoti sukurta informacija gali būti įvairi. Ji gali būti skleidžiama vaizdo įrašais, nuotraukomis ar paprastais tekstiniais įrašais.
„Aš pati, jeigu pamatau kažkokią sensacingą naujieną „Facebooke“, kad ar kažkas mirė, ar kažkas kažką padarė, ar kažkas kažką pasakė ir negaliu patikėti, kad taip iš tikrųjų gali būti, jei man kažkokia dvejonė įsijungia, visada reikia nueiti patikrinti portale. Ar rašo apie tai, ar ne.
Nueini į tv3.lt, įsirašai paieškoje raktažodžius ta tema. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai jau bus portale parašyta anksčiau ar vėliau. Dažniausiai, tai tikrai labai greitai“, – aiškina V. Trinkaitė.
Anot jos, informacija suabejoti tikrai verta, jei ją skelbia anonimai, neaiškūs puslapiai, nepažįstami žmonės. Bet kokiu atveju abejonę keliančia informacija reikėtų pasidomėti daugiau ir ją pasitikslinti.
Klastojami žiniasklaidos kanalai: kaip nepatekti į sukčių rankas?
Itin aktuali socialinių medijų problema yra sukčiai. Žiniasklaida taip pat yra papuolusi į sukčių taikinį, sukčiai išnaudoja žiniasklaidos priemonių prekės ženklus ir kuria tokius pačius ar labai panašius įrašus, kokius kuria ir tikros žiniasklaidos priemonės. Be to, sukčiai klastoja ne tik įrašus, bet ir pačius puslapius.
Dažnai tokiu būdu bandoma įtikinti žmogų, kad informacija yra patikima ir priversti jį paspausti ant neaiškių nuorodų. Taip žmonės gali būti nuvedami į sukčių internetines svetaines.
V. Trinkaitė vardijo, kad yra bent keli būdai, kaip atskirti, ar įrašas yra tikros žiniasklaidos priemonės, ar sukčių.
„Mes visi žinome, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonės turi labai aiškų savo vizualinį identitetą. Turi savo spalvas, savo naudojamus dizainus, savo logotipą, savo pavadinimą.
Tarkim, pas mus, tv3.lt, raudona, juoda, balta daugiausia dominuoja vizualuose. Jeigu tu pamatai kažkokią naujieną su panašiu vizualu, pirmiausia pasitikrini, kas ją įkėlė.
Jeigu įkėlė TV3 oficialus puslapis, ar „TV3 Televizija“, ar „tv3.lt“, kuriuos mes naudojame „Facebooke“, ar dar kiti TV3 puslapiai, tai gali ja pasitikėti.
Bet jeigu yra įkelta kažkokio puslapio, kuris yra pavadintas „Linksminkis.lt“, kurių tikrai labai daug yra prikepta, tai nereikia to priimti kaip tikros naujienos – reikia nueiti pasitikrinti į portalą“, – sako žurnalistė.
Kas dar pasako, ar tai yra tikra žiniasklaidos priemonė ar ne? V. Trinkaitė rekomendavo atkreipti dėmesį ir į patį puslapį „Facebooke“.
„Atsidarius profilį ar puslapį yra mėlyna varnelė, mėlynas ženkliukas – žyma, kurią gauna oficialios žiniasklaidos priemonės. Jeigu tai yra netikras portalas, klastotė, tų melagienų platintojų puslapiai tokių žymų neturi“, – pastebi V. Trinkaitė.
Dėmesį atkreipti vertėtų ir į kalbą, kuri naudojama įrašuose.
„Tuose visuose melaginguose sukčių puslapiuose yra dažnai naudojama labai grafiška, labai šlykšti, labai sensacinga, perdėtai detali kalba, kurios žiniasklaidoje vartoti nelabai galima.
Tai jeigu yra labai labai šlykščios detalės, sensacingos ir keliančios šoką, tai dažniausiai tikrai nebus oficialių, tikrų naujienų portalų, nes mes tiesiog negalime tokios kalbos vartoti.
Ir, žinoma, tiesiog reikia nueiti į portalą pasitikrinti. Jeigu bent menka dvejonė kyla – tai nėra blogai, tai reiškia, kad turi kritinį mąstymą, kad sudvejojai, kad negali viskuo iki galo pasitikėti.
Tiesiog nueiti į „Google“, įrašai kažką panašaus, jeigu tau tai išmeta didžiuosiuose portaluose, tai bus tiesa. Jeigu ne, tada nespauskime tų nuorodų ir nepasiduokime sukčiams“, – apibendrino ji.
Visą laidą „Žurnalisto darbas iš arti“ su V. Trinkaite galima pamatyti puslapio viršuje.
Melagienos apie Valdą Adamkų
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad buvo pastebėta, jog naujienų portale tikrojilietuva.net buvo išleistas tekstas, pranešantis apie prezidento buvimą reanimacijoje.
Tekstą suspėjo perskaityti daugiau nei 20 tūkst. žmonių, dėl to naujienų portalas tv3.lt susisiekė su V. Adamkaus asistente Božena Bagdonaitiene pasitikslinti, ar prezidentas iš tiesų reanimacijoje.
Ji paneigė internete plintančią informaciją apie tai, kad 99-erių prezidentas reanimacijoje. Vis tik pašnekovė pridėjo, kad informacija apie tai, kad V. Adamkus ligoninėje – tiesa:
„Taip, tai yra netiesa. Prezidentas yra ligoninėje, tačiau reanimacijoje nebuvo nei vienos akimirkos.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
