Penktadienį dėl šio įvykio prabilo ir Generalinė prokuratūra. Ji pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai išprievartautos vilnietės. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už seksualinį prievartavimą.
Prokuratūra nurodė, kad šiuo metu tiriamos visos įvykio versijos, nustatinėjamos faktinės aplinkybės, apklausiami liudytojai, tačiau įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Tokių sukrečiančių įvykių fone savo nemalonia patirtimi su pavežėju pasidalijo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Mergina pasakoja, kad penktadienio vakarą po darbo Vilniuje skubėjo susitikti su draugais, todėl išsikvietė pavežėją.
Tačiau vos įsėdusi į automobilį pajuto, kad kažkas ne taip. Pasak skaitytojos, vairuotojas uždavinėjo asmeniškus klausimus, nuolat į ją atsisukinėjo, o kelionės pabaigoje netikėtai palietė jos kelį. Nors Rugilė kelionės tikslą pasiekė, ši patirtis privertė ją dar labiau susimąstyti apie saugumą.
Keistas vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų
Rugilė pasakoja, kad penktadienio vakarą po darbo Vilniuje skubėjo susitikti su draugais, todėl išsikvietė pavežėją. Tačiau vos įsėdusi į automobilį pajuto, kad kažkas ne taip. Pasak moters, vairuotojas buvo ne lietuvis – ji spėjo, kad galbūt kilęs iš Vidurinės Azijos.
„Sėdim, o jis nevažiuoja. Žiūri į mane atsisukęs. Nemeluosiu, gal 5 minutes nepajudėjome iš kiemo, kol jis laužyta lietuvių kalba nepasakė „patinki man“. Nuleidau juokais – labai vėlavau, norėjau tiesiog pagaliau važiuoti, kuo greičiau“, – prisimena mergina.
Automobiliui pajudėjus, pavežėjas pradėjo klausinėti, ar mergina turi vaikiną arba vyrą, kur ir kokiu tikslu vyksta, ar ketina dalyvauti vakarėlyje. Prie šviesoforo jis vėl atsisuko į keleivę ir ėmė girti jos kvepalus. Vėliau vairuotojas domėjosi, ar ji vartos alkoholį ir kiek jo ketina išgerti.
„Automatiškai pasiėmiau telefoną, iškart nusiunčiau informaciją apie kelionę vyrui ir draugams, su žinute, kad tai keisčiausia kelionė mano gyvenime ir, jeigu kas, viską sekit, prašau“, – pasakoja skaitytoja.
Ji taip pat pastebėjo, kad vairuotojas renkasi neįprastą maršrutą, todėl pasitikrino kelionę žemėlapyje. Nors maršrutas pasirodė tinkamas, moteris prisipažino visą laiką jautusi įtampą.
Pavežėjo elgesys privertė sustingti iš siaubo
Vis dėlto nemaloniausias momentas laukė kelionės pabaigoje. Kai mergina jau ruošėsi išlipti, vairuotojas vėl atsisuko, uždėjo ranką jai ant kelio ir pasakė besitikintis, kad po vakarėlio vėl galės ją pasiimti.
„Sustingau iš siaubo, bet greitai suveikė refleksai – atsidariau duris ir išlipau, atsisveikinau ir kuo greičiau nuėjau“, – prisimena ji.
Skaitytoja tikina, kad ši patirtis iki šiol kelia nemalonius prisiminimus. Dabar, prieš sėsdama į pavežėjo automobilį, ji stengiasi įvertinti, kas sėdi už vairo, o vos įlipusi išsiunčia kelionės informaciją artimiesiems.
„Net dabar prisimenant šiurpsta oda pagalvojus, kas vyko tame automobilyje. Ne kur nors nuošaliai, tiesiog vidury sostinės, kur pilna automobilių, pilna žmonių gatvėse. Kvailiausia, kad atsidūrus tokioje situacijoje surakina baimė ir nežinai, ką daryti“, – teigia ji.
Pasak merginos, nors ji savo kelionės tikslą šiaip ne taip pasiekė, yra moterų, kurioms tokios kelionės baigiasi kur kas skaudžiau. Todėl ji ragina kitas moteris būti budrias ir saugoti save.
„Saugokite save ir nelipkite į automobilį, jei jaučiatės nesaugiai, jei bent viena kūno ląstelė sako nelipti. Geriau vėluoti nei nepasiekti reikiamos vietos visai“, – įspėja kitas moteris skaitytoja.
Saugumas prasideda dar prieš įsėdant į automobilį
Savigynos akademijos įkūrėjas, savigynos treneris Žilvinas Šriubša naujienų portalui tv3.lt sako, kad apie savo saugumą reikėtų pagalvoti dar prieš įsėdant į automobilį. Jis pasidalijo patarimais, kokių atsargumo priemonių imtis, ką turėti su savimi ir kaip elgtis pajutus galimą pavojų.
Pasak Ž. Šriubšos, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad automobilio tektų laukti saugioje vietoje. Jeigu žmogus išsikvietė pavėžėją būdamas kavinėje, pastate ar kitoje patalpoje, geriau likti viduje ir stebėti, kada automobilis atvažiuos, užuot laukus gatvėje.
Kai automobilis atvyksta, savigynos treneris rekomenduoja telefonu nufotografuoti transporto priemonę ir jos valstybinius numerius. Svarbu, kad vairuotojas matytų, jog keleivė tai daro.
„Galima išsiųsti nuotrauką artimiems žmonėms. Taip pat pranešti: sėdau į šią mašiną, būsiu namie už 15 ar 20 minučių“, – teigia Ž. Šriubša.
Jo teigimu, toks paprastas veiksmas gali padėti artimiesiems greičiau pastebėti, jeigu kažkas nutiko. Jeigu žmogus žadėjo grįžti po 15 minučių, tačiau nepasirodo ir po pusvalandžio, namiškiai jau gali imtis veiksmų.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu vairuotojas pradėtų klausinėti, kodėl keleivė fotografuoja jo automobilį, galima atsakyti, kad to prašo artimieji.
„Galite pasakyti, kad tėvas prašo visada fotografuoti automobilius ir siųsti jam nuotraukas. Galite net pridurti, kad jis dirba prokuratūroje. Tai vairuotoją šiek tiek pastato į vietą“, – pataria Ž. Šriubša.
Vis dėlto, Ž. Šriubša moterims pataria, esant galimybei, verčiau rinktis pažįstamų žmonių pagalbą ir paprašyti parvežti namo.
Automobilyje svarbu stebėti vairuotoją ir maršrutą
Ž. Šriubšos teigimu, įsėdus į automobilį nereikėtų pernelyg įsitraukti į pokalbius su vairuotoju ar dalytis asmenine informacija. Jeigu žmogus pradeda klausinėti apie gyvenamąją vietą, asmeninius santykius ar kitus privačius dalykus, tokius pokalbius geriau nutraukti.
Ne mažiau svarbu stebėti ir kelionės eigą. Pašnekovas ragina atkreipti dėmesį, kokiu keliu važiuoja vairuotojas, ar maršrutas atitinka nurodytą kelionės tikslą, ar netikėtai nepasukama į nuošalesnes vietas.
„Reikia žiūrėti, pro kur jus veža, ar tas artimiausias maršrutas į namus, ar pro miškelį. Jeigu važiuoja ne pagal jūsų maršrutą, reikia klausti, kodėl ten važiuojame“, – sako savigynos treneris.
Jeigu vairuotojas pateikia neįtikinamą paaiškinimą arba ignoruoja prašymą važiuoti nurodytu keliu, specialistas ragina nedelsti. Apie pasikeitusį maršrutą galima pranešti artimiesiems, o situacijai keliant rimtą nerimą – kreiptis į policiją ir reikalauti sustoti.
Pasak pašnekovo, vairuotojas turi suprasti, kad keleivė nėra viena ir kad kiti žmonės žino apie jos kelionę. Jo teigimu, jeigu moteris išsigąsta, galima paskambinti artimam žmogui ir visą laiką palaikyti ryšį, garsiai įvardijant, kur šiuo metu važiuojama.
Pataria turėti dujų balionėlį ir kitas savigynos priemones
Kalbėdamas apie asmenines saugumo priemones, Ž. Šriubša išskiria dujų balionėlį. Jo teigimu, tai viena priemonių, kuri gali padėti greitai reaguoti užpuolimo atveju. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad svarbu pasirinkti tinkamą jo tipą.
„Dujų balionėlis greitoje perspektyvoje geriausią naudą duoda“, – tikina pašnekovas.
Savigynos treneris rekomenduoja rinktis čiurkšlinio tipo, o ne rūko principu veikiančius dujų balionėlius. Jo aiškinimu, rūko tipo priemonė gali paveikti visus automobilyje esančius žmones, o čiurkšlinio tipo dujos nukreipiamos į konkretų asmenį.
Tačiau specialistas pabrėžia, kad vien turėti apsaugos priemonę neužtenka – svarbu iš anksto žinoti, kaip elgtis pavojingoje situacijoje ir nepasimesti.
„Moteriai reikia turėti aštrų daiktą – bent jau savo nagus, o geriausiu atveju – manikiūro žirklutes, kurias reikėtų iš anksto išsiimti iš rankinės ir laikyti rankoje“, – sako savigynos treneris.
Pašnekovas taip pat aptaria situaciją, kai vairuotojas užrakina automobilio duris ir neleidžia keleivei išlipti. Pasak jo, jeigu moteris sėdi ant galinės sėdynės ir mato, kad kyla tiesioginė grėsmė, gali tekti ieškoti būdų ištrūkti net ir per automobilio langą.
„Esu pats matęs, kaip moteris kojomis išmuša langą. Pas moterį kojos stiprios ir šitą galima padaryti“, – pasakoja Ž. Šriubša.
Savigynos treneris pabrėžia, kad tokiose situacijose žmogus gali būti priverstas gintis, o aplinkybes ir veiksmų teisėtumą vėliau vertintų teisėsauga.
„Jeigu bijoma teisinių pasekmių, tuomet geriau apskritai niekur neiti, sėdėti namuose užsirakinus. Vis dėlto reikia pagalvoti, kas svarbiau – jūsų gyvybė ar baimė dėl teisinių pasekmių?“ – svarsto Ž. Šriubša.
Automobilyje pataria sėdėti už vairuotojo
Anot Ž. Šriubšos, dar viena atsargumo priemonė – pasirinkti tinkamą vietą automobilyje: „Sėdėti mašinoje visada gale ir už vairuotojo.“
Pašnekovas taip pat pasakoja apie kraštutinius atvejus, kai vairuotojas ne tik nukrypsta nuo maršruto, bet ir atsisako sustoti ar bando neleisti keleivei išlipti. Tokiose situacijose, jo teigimu, svarbiausia yra išlikti budriai ir ieškoti galimybės pasitraukti į saugią vietą.
„Jeigu matote, kad situacija labai bloga, veža ne ten, stabdykite [vairuotoją], o jeigu jis nestabdo automobilio, jau galima pradėti galvoti apie blogus dalykus“, – sako jis.
Pašnekovas pateikia ir kraštutinių savigynos veiksmų pavyzdžių. Pasak jo, jeigu moteris sėdi už vairuotojo ir mato, kad situacija tampa itin pavojinga, gali bandyti gintis netikėtais veiksmais.
„Iš nugaros į akis nagus suleisti maksimaliai – jis duos per stabdžius. Gali būti, kad gal atsitrenks, bet mašina kažkaip sustos“, – pataria Ž. Šriubša.
Jis priduria, kad automobiliui sustojus reikėtų įvertinti, ar durys atrakintos, ar galima išlipti ir bėgti.
Net ir atvykus prie namų nereikėtų atsipalaiduoti
Dar viena svarbi detalė, apie kurią, pasak Ž. Šriubšos, dažnai pamirštama pagalvoti, – saugus grįžimas nuo automobilio iki namų durų. Specialistas rekomenduoja artimiesiems parašyti ne tik tada, kai automobilis sustoja prie laiptinės, bet ir jau saugiai pasiekus namus.
Jis prisiminė ir skaudų atvejį iš 1998 metų, kai draugę po naktinio pasilinksminimo parvežė iki laiptinės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji namų taip ir nepasiekė.
„Mes ją išleidome prie laiptinės ir išvažiavome namo. O ji iki namų nenuėjo, ją pagrobė laiptinėje“, – prisimena pašnekovas.
Anot jo, moters buvo ieškoma penkias dienas. Ši istorija, pasak trenerio, primena, kad vien atvykimas prie daugiabučio dar nereiškia, jog žmogus jau saugus. Todėl artimieji turėtų žinoti, kada asmuo pasiekė namus, o ne tik kada išlipo iš automobilio.
Kalbėdamas apie tai, ar verta prašyti vairuotojo sustoti šiek tiek toliau nuo gyvenamosios vietos, kad šis nesužinotų tikslaus adreso, Ž. Šriubša sako, jog vieno atsakymo nėra.
Viena vertus, taip galima neatskleisti, kuriame name ar bute gyvenama, kita vertus, gali tekti eiti pėsčiomis iki namų ir atsidurti kitoje nesaugioje situacijoje.
„Čia reikia vertinti, ar tas, ar tas tau yra pavojingiau. Vienareikšmiškai nepasakysi“, – aiškina jis.
Svarbiausia – neignoruoti savo nuojautos
Paklaustas, kokie vairuotojo elgesio ženklai turėtų sukelti įtarimų, Ž. Šriubša pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik jo žodžius, bet ir bendrą elgesį, reakcijas bei bendravimo manierą.
Pašnekovas pastebi, kad kartais žmogus į klausimus atsako, tačiau jo elgesys gali išduoti, kad mintimis jis yra visai kitur. Todėl, jo teigimu, reikėtų stebėti vairuotojo reakcijas ir nebijoti pasitikėti savo nuojauta.
„Jeigu jaučiate, kad kažkas negerai, reikia į tai atkreipti dėmesį, o ne galvoti: gal viskas taip pat ramiai praeis“, – pabrėžia savigynos treneris.
Jeigu kelionės metu moteris išsigąsta, ji gali paskambinti artimam žmogui ir garsiai pasakoti, kokia gatve važiuoja, prašyti kito žmogaus likti ryšyje. Ž. Šriubšos teigimu, svarbu parodyti, kad keleivė stebi situaciją, nebijo kalbėti ir apie jos buvimo vietą žino kiti.
„Užpuolikai mėgsta aukas, kurios bijo, yra baikščios, nedrąsios. Jeigu moteris drąsi ir agresyvi, tokių jie nelabai nori. Jiems geriau ramesnę auką susirasti“, – sako Ž. Šriubša.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
