Naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kas vairuotoją tikrina ne tik jam registruojantis, bet ir vėliau. Ar atvyksta tas pats žmogus, kurį rodo programėlė? Ar jo dokumentai dar galioja? Ar kas nors suskaičiuoja visas jo darbo valandas, jeigu tą pačią dieną jis naudojasi keliomis platformomis?
Leidimas kainuoja 8 eurus, tačiau tuo patikra nesibaigia
LTSA skelbia, kad leidimas kainuoja 8 eurus ir galioja neribotą laiką. Tačiau vien sumokėti 8 eurus už leidimą neužtenka – prieš jį išduodama LTSA patikrina, ar žmogus atitinka nustatytus reikalavimus.
Ji įvertina, ar žmogus yra įregistravęs individualią veiklą, neturi mokestinių skolų, turi tinkamą vairuotojo pažymėjimą ir bent 2 metų vairavimo stažą. Automobilis taip pat turi būti apdraustas pavėžėjimo veiklai, o jo techninė apžiūra – atlikta laiku.
Leidimas išduodamas neribotam laikui, bet pakeitus automobilį ar pasikeitus kitiems leidime įrašytiems duomenims, jį būtina atnaujinti. Tačiau pati LTSA nurodo, kad po leidimo išdavimo reguliariai vairuotojų netikrina. Ar jie vis dar atitinka reikalavimus, paprastai tikrinama gavus informacijos apie galimą pažeidimą.
LTSA taip pat automatiškai negauna pranešimo, jeigu privalomasis automobilio draudimas nutraukiamas arba baigiasi. Vairuotojui pradėjus naudotis programėle, už tolesnę patikrą atsako ir pati platforma.
„Keleivių vežimo organizatorius, t. y. pavežėjimo platforma, privalo užtikrinti, kad sistemoje paslaugas teiktų tik leidimą turintis asmuo, ir pateikti jo duomenis keleiviui“, – komentuoja LTSA.
Ar konkrečiam žmogui išduotas leidimas, galima patikrinti viešoje Licencijų informacinėje sistemoje, tačiau tam reikia žinoti jo vardą ir pavardę.
Vis dėlto galiojantis leidimas parodo tik tai, kad žmogus turi teisę dirbti pavėžėju. Jis neatsako į kitą keleiviui svarbų klausimą – ar į iškvietimą iš tiesų atvyko būtent tas vairuotojas, kurį rodo programėlė.
„Regitra“ automatiškai neseka dalies užsienio pažymėjimų galiojimo
Dar vienas klausimas kyla dėl dalies užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų. „Regitra“ paaiškino, kad kai kurių ne Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių išduoti pažymėjimai Lietuvoje galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo tada, kai jų turėtojas tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Tačiau „Regitra“ nuolat nestebi, kada tokių pažymėjimų turėtojai tampa nuolatiniais Lietuvos gyventojais, todėl automatiškai neskaičiuoja ir 6 mėnesių termino. Ji taip pat nesukuria žymos, kad teisė vairuoti Lietuvoje jau pasibaigė, ir tokios informacijos automatiškai neperduoda LTSA.
„Regitra“ dokumentus įvertina tada, kai žmogus kreipiasi dėl konkrečios jos teikiamos paslaugos. Tai savaime nereiškia, kad pavėžėjai važinėja su nebegaliojančiais pažymėjimais. Tačiau automatinio „Regitros“ perspėjimo LTSA apie pasibaigusį 6 mėnesių terminą nėra.
Vairuotojo gali netikėtai paprašyti asmenukės
„Bolt“ nurodo, kad vairuotojo tapatybė tikrinama ne tik jam registruojantis.
„Vairuotojai periodiškai, iš anksto nežinodami kada, programėlėje turi pateikti asmenukę. Ji sutikrinama su registracijos metu pateiktu asmens dokumentu. Asmenukę pateikti skiriamas ribotas laikas, o jos nepateikus ar patikros nepraėjus, prieiga prie platformos gali būti sustabdyta“, – aiškina „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos operacijų vadovas Laimonas Jakštys.
Bendrovė taip pat tikina reguliariai tikrinanti LTSA leidimo ir kitų dokumentų galiojimą. Tačiau neatsako, kaip dažnai tai daroma, ar duomenys tikrinami registruose, ar pagal vairuotojo įkeltus dokumentus. „Bolt“ nepateikia ir prašytų duomenų, kiek 2024–2026 metais nustatyta atvejų, kai paskyra naudojosi ne jos savininkas.
Tuo metu „Uber“ nurodo, kad registruodamasis vairuotojas turi pateikti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, savo nuotrauką, LTSA leidimą ir kitus dokumentus bei turėti bent 2 metų vairavimo stažą. Tačiau bendrovė nepaaiškina, ar vėliau vairuotojo tapatybė tikrinama pakartotinai, kaip dažnai tikrinami jo dokumentai ir kiek neatitikimų nustatyta.
Taigi, keleivis mato, kas turėtų atvykti, tačiau nežino, kada platforma paskutinį kartą patikrino vairuotojo tapatybę ir dokumentus. Net ir patvirtinta tapatybė neatsako į dar vieną svarbų klausimą – kiek valandų šis žmogus jau praleido už vairo.
Kas suskaičiuoja visas vairuotojo darbo valandas?
Galiojantys dokumentai neparodo, ar vairuotojas nėra pervargęs. Tai ypač svarbu, nes tą pačią dieną jis gali dirbti per kelias platformas, o vienos programėlės duomenys gali neparodyti viso jo darbo laiko.
„Uber“ tv3.lt patvirtina, kad programėlėje taikoma vairavimo laiko riba. Sukaupęs 12 valandų vairavimo laiko, vairuotojas bent 6 valandas turi nesijungti prie platformos. Tačiau bendrovė nepaaiškina, kas tiksliai įskaičiuojama į šias 12 valandų ir kaip įvertinamas darbas kitose platformose.
„Platformoje „Bolt“ veiklą vykdantys vairuotojai savarankiškai sprendžia, kada ir kiek laiko būti prisijungti prie platformos. Vis dėlto, su „Bolt“ bendradarbiaujantys pavežėjai turi laikytis įstatymų ir Kelių eismo taisyklių, kuriose nurodyta, kad neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui“, – tikina L. Jakštys.
Taigi, „Uber“ įvardija savo programėlėje taikomą 12 valandų ribą, o „Bolt“ konkretaus limito nepateikia. Pastaroji bendrovė papildomame atsakyme nurodo neturinti „galimybės matyti vairuotojo veiklos kitose platformose“. Vadinasi, vienos programėlės duomenys neparodo, kiek iš viso tą dieną žmogus jau dirbo.
Paklausta, kas turi kontroliuoti nuovargio riziką, kai tas pats žmogus dirba keliose platformose, LTSA atsako: „Nepriskirta LTSA kompetencijai.“ Todėl iš gautų atsakymų taip ir lieka neaišku, kas suskaičiuoja bendrą vairuotojo darbo laiką, o ne tik valandas vienoje programėlėje.
Susisiekimo ministerija atskiro pavėžėjų nuovargio rizikos vertinimo nėra atlikusi. Ji taip pat neplanuoja pavėžėjams nustatyti atskiro didžiausio vairavimo ir mažiausio poilsio laiko. Ministerija remiasi bendromis Kelių eismo taisyklėmis (KET) ir platformų taikomomis saugumo priemonėmis.
„Fiksuoti suminį vairavimo laiką, kai asmuo naudojasi keliomis keleivių vežimo organizatorių platformomis, techniškai ir teisiškai sudėtinga, nes tam reikalinga centralizuota realaus laiko duomenų bazė“, – tvirtina Susisiekimo ministerija.
Iš gautų atsakymų nematyti bendros valstybinės sistemos, kuri sudėtų to paties žmogaus visose platformose dirbtas valandas.
Policija pavėžėjų atskirai neskaičiuoja
„Policija nevykdo tikslinės pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų kontrolės ir nekaupia atskiros statistikos apie tokių vairuotojų patikrinimus. Pavėžėjimo paslaugų teikėjų veiklos licencijavimas ir kontrolė priklauso Lietuvos transporto saugos administracijos kompetencijai“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Tai nerodo, kad pavėžėjai keliuose nėra tikrinami. Pareigūnai juos gali sustabdyti kaip ir bet kuriuos kitus vairuotojus. Tačiau statistikoje pavėžėjai neišskiriami į atskirą grupę, todėl negalima pasakyti, kiek jų buvo patikrinta.
Vairuotojo darbas per platformą savaime nenulemia, kas kaltas dėl eismo įvykio. Policija vertina konkrečias jo aplinkybes, tarp kurių gali būti ir nuovargis.
„Jeigu tiriant eismo įvykį būtų pagrindas manyti, kad viena iš jo priežasčių galėjo būti vairuotojo nuovargis, ši aplinkybė būtų vertinama atliekant tyrimą“, – paaiškina J. Liutkienė.
Vis dėlto Policijos departamento atstovai nepaaiškina, ar tirdamas konkretų įvykį gali iš platformos gauti kelionės ir paskyros duomenis bei patikrinti, ar vairavo joje nurodytas žmogus.
LTSA savo ruožtu nurodo, kad duomenys apie pavėžėjimo metu įvykusius eismo įvykius nepriskirti jos kompetencijai. Todėl iš gautų atsakymų nematyti bendros situacijos apie pavėžėjų eismo įvykius.
Klaipėdoje nustatė 1 761 pažeidimą – kas nutiko toliau?
Jeigu LTSA tikrina konkrečią kelionę, iš platformos ji gali pareikalauti gana išsamios informacijos. Tarp jos – vairuotojo ir automobilio duomenys, kelionės pradžios bei pabaigos laikas, maršrutas, prisijungimai prie paskyros ir programėlėje atliktos tapatybės patikros.
Šie įrašai leidžia matyti, kieno paskyroje kelionė buvo užregistruota, kada ji vyko ir koks automobilis buvo nurodytas. Tačiau vien programėlėje išsaugoti duomenys savaime dar neįrodo, kas iš tiesų sėdėjo už vairo.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ duomenimis, nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos Klaipėdoje atlikti 7 104 pavėžėjų patikrinimai. Per juos nustatytas 1 761 įvairus pažeidimas.
Ta pati transporto priemonė galėjo būti tikrinta ne vieną kartą, o per vieną patikrinimą galėjo būti nustatyti keli trūkumai. Todėl 1 761 nėra skirtingų vairuotojų skaičius.
Išsamiau pažeidimai suskaičiuoti už 2024–2025 metus. Per šį laiką nustatyti 69 darbo be leidimo atvejai ir 499 atvejai, kai techninė apžiūra buvo atlikta daugiau kaip prieš pusmetį. Šios grupės gali sutapti, todėl jų negalima tiesiog sudėti ir laikyti skirtingų vairuotojų skaičiumi.
Klaipėdos kontrolieriai 2024–2026 metais apie nustatytus pažeidimus LTSA informaciją perdavė 632 kartus. Tačiau jie neturi duomenų, kiek šių atvejų baigėsi leidimo sustabdymu ar panaikinimu – tokius sprendimus priima LTSA.
Skirtinguose miestuose situacija nevienoda. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad jos Viešosios tvarkos grupė 2024–2026 metais LTSA informacijos apie nustatytus taksi ir pavėžėjų pažeidimus neperdavė. Kaunas atskiros pavėžėjų patikrinimų statistikos nekaupia, o specialių tik jiems skirtų kontrolės akcijų nagrinėjamu laikotarpiu nevykdė.
Tai nerodo, kad pavėžėjai šiuose miestuose visai nebuvo tikrinami, tačiau iš pateiktų duomenų patikrų masto įvertinti negalima.
LTSA nurodo, kad 2026 metais iki atsakymo pateikimo buvo sustabdyti 264 leidimai verstis pavėžėjimo arba taksi veikla.
Tačiau šis skaičius bendras. Iš jo negalima pasakyti, kiek leidimų priklausė pavėžėjams, dėl kokių priežasčių jie buvo sustabdyti ir kiek sprendimų priimta gavus informaciją iš Klaipėdos kontrolierių.
Prieš įsėsdami patikrinkite 3 dalykus
Automobiliui atvykus, verta trumpam sustoti ir palyginti programėlėje rodomą informaciją su tuo, ką matote prieš save.
„Prieš įlipdamas keleivis raginamas patikrinti, ar atvykęs automobilis ir vairuotojas atitinka rodomus programėlėje, o pastebėjus nesutapimų – pranešti platformai bei LTSA“, – pataria pastaroji įstaiga.
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad atvyko programėlėje nurodytas vairuotojas. Tuomet palyginti automobilio modelį ir valstybinį numerį. Jeigu bent vienas iš šių duomenų nesutampa, saugiausia į automobilį nesėsti ir apie tai pranešti platformai.
O jeigu nelaimė nutinka jau kelionės metu, „Bolt“ rekomenduoja tokią veiksmų seką.
„Jei per programėlę „Bolt“ užsakytos kelionės metu įvyksta eismo įvykis, pirmiausia svarbu pasirūpinti žmonių saugumu – jei yra sužeistųjų, būtina kviesti greitąją pagalbą ir policiją.
Taip pat raginame apie incidentą pranešti per programėlę – mūsų saugos komanda su keleiviu ir vairuotoju susisiekia operatyviai, o pagalba per programėlę teikiama visą parą“, – aiškina L. Jakštys.
„Bolt“ taip pat nurodo, kad pavėžėjai privalo turėti šiai veiklai tinkamą privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Tai yra, draudikui turi būti žinoma, kad automobiliu keleiviai vežami už pinigus.
„Uber“ konkrečios veiksmų sekos po eismo įvykio neaprašo, tačiau įvardija, kad automobilis turi būti apdraustas ir turėti galiojančią techninę apžiūrą. Nei „Bolt“, nei „Uber“ neatsako, ar draudimo apsauga gali priklausyti nuo to, ar automobilį vairavo programėlėje nurodytas žmogus.
Vadinasi, keleivis gali patikrinti tai, ką mato prie automobilio. O vairuotojo tapatybę, dokumentus ir darbo laiką platformos bei institucijos turi patikimai kontroliuoti dar iki keleiviui atidarant dureles.
