pavežėjai

Teismas turės iš naujo nagrinėti bendrovės Transporto centras inicijuotą ginčą su Zarasų savivaldybe dėl planų pasirašyti vidaus sandorį dėl sergančių ar neįgalių žmonių vežimo autobusais su jos valdoma įmone „Zarasų būstas“. Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę grąžino apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą – pirmos instancijos teismas atmetė Transporto centro ieškinį savivaldybei ir „Zarasų būstui“ prašant uždrausti joms sudaryti vidaus sandorį, pranešė teismas.

Vyriausybė pritaria siūlymui pagerinti asmenų su negalia keliavimo sąlygas. Tačiau ji nepritaria dar praeitoje Seimo kadencijoje pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti dalį taksi ir pavežėjų automobilių pritaikyti asmenims su negalia.

Susisiekimo ministerijai siūlant nuo rugsėjo griežtinti taksi vairuotojų ir pavežėjų veiklą reikalaujant, kad tokį darbą dirbantys žmonės būtų nepriekaištingos reputacijos, parlamentarai ginčijasi, ar administracinius nusižengimus įtraukti į reikalavimų dėl reputacijos sąrašą. Seimas šią savaitę priėmė svarstyti griežtinimus numatančias Kelių transporto kodekso pataisas.

Pavežėjai ir kurjeriai Vilniuje ketvirtadienį surengė nedidelę protesto akciją – jie prašo valdžios ir profesinių sąjungų atsižvelgti į per skaitmenines platformas dirbančių žmonių teises bei pagerinti darbo sąlygas. Proteste dalyvavo iki 10 žmonių.   Protestuojantieji prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasitiko Trišalės tarybos narius, kurie posėdyje ketina svarstyti vadinamojo platforminio darbo direktyvos įgyvendinimą.

Nemažai pavežėjų ar taksistų paslaugas teikiančių gyventojų tai yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Visgi norėdami dirbti šį darbą turi atitikti griežtus reikalavimus, kad galėtų gauti tam reikalingą licenciją. Vienas iš tokių reikalavimų nurodo, kad gyventojas negali turėti skolos, tačiau pasipiktinę vairuotojai sako, kad negalėdami dirbti skolos grąžinti jie paprasčiausiai negali.

Nuo šių metų Lietuvoje paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai privalo mokėti lietuvių kalbą bent minimaliu A1 lygiu. Tačiau gyventojai sako, kad susikalbėti su kurjeriais ar pavežėjais pavyksta ne visada – kartais net ir jokia kalba. Ar šis reikalavimas veikia praktiškai? Gyventojų nuomonės išsiskiria – vieni sako problemų nepatiriantys, kiti pripažįsta, kad susikalbėti kartais būna sudėtinga.

Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojus prievolei su klientais dirbantiems užsieniečiams kalbėti lietuviškai ir turėti kalbos mokėjimo pažymėjimą, kitataučiai puolė egzaminuotis. Nors lietuvių kalbos egzaminas reikalauja tik bazinių žinių, jo neišlaiko kas ketvirtas atėjęs laikyti. Kai kuriems atėjusiems į egzaminą net valandą, kada reikės atsiskaitinėti, egzaminuotoja turi parodyti ženklais, nes kitaip nesupranta.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, kurie įpareigoja paslaugų sektoriuje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, piliečiai siunčia skundus Valstybinei kalbos inspekcijai (VKI). Kai kuriems kyla klausimų – kodėl maisto kurjeriams lietuviškai šnekėti neprivaloma? Į tv3.lt redakciją kreipęsis asmuo teigia, kad užsisakydamas maistą reguliariai susiduria su problema: pristatymo metu nebūna aptarnaujamas lietuvių kalba.

Panevėžyje jaunas pavežėjas pyktį liejo išdaužydamas automobilio ukrainietiškais numeriais stiklus ir į vidų įgrūdęs Ukrainos vėliavą. Beje, aršuolis vėliavą pavogė nuo pačiame Panevėžio centre esančio Specialiųjų tyrimų tarnybos pastato. Dėl Ukrainos vėliavos išniekinimo kaltinamas vyras pirmajame teismo posėdyje nepasirodė. Teismo  prašymu į kitą posėdį jį turėtų atvesdinti policijos pareigūnai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vos tik šiemet įsigaliojo prievolė klientus aptarnauti lietuviškai, pasipylė gyventojų skundai, kad paslaugas teikiantys užsieniečiai lietuviškai nekalba. Iš viso per kelias dienas Valstybinės kalbos inspekcija jau gavo 11 skundų – daugiausia dėl pavežėjų ir maisto kurjerių.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja kalbos tvarka – užsieniečiai, teikiantys paslaugas tiesiogiai klientams, turės mokėti lietuvių kalbą bent baziniu lygiu. Tai apims pardavėjus, padavėjus, paslaugų teikėjus, pavėžėjus, kurjerius, taksi vairuotojus ir kitus tiesiogiai klientus aptarnaujančius darbuotojus. Migracijos departamento duomenimis nuo 2025 m. spalio 1 d. yra užfiksuota, kad Lietuvoje legaliai gyvena daugiau kaip 211 tūkstančių migrantų.

2026 m. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią visi aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės privalės užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba. Tokius darbuotojus samdančios bendrovės neslepia, kad kol kas visiškai neaišku, kaip bus vykdomi šie pokyčiai, o ilgainiui galimai sukels neigiamas pasekmes ekonomikai.

Daliai parlamentarų užkliuvo lietuviškai nekalbantys taksi vairuotojai ir pavežėjai. Konservatoriai siūlo įvesti privalomus valstybinės kalbos sertifikatus visiems, kurie nori vežioti klientus. Kitataučius įdarbinančios pavėžėjimo platformos tokius siūlymus deda į šuns dienas ir sako, kad jie pertekliniai, mat priėmus pataisas kiltų nemažai rūpesčių, tikėtina, kad brangtų pavėžėjimo kainos, o gal net ir prarastų dalį klientų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Bolt“ pristatė naują kategoriją – „Moterys veža moteris“. Bendrovė naujieną grindžia saugumu ir patogumu. Lygių galimybių gynėjai įžvelgia dviprasmybę ir teigia, kad reikėtų ištirti, ar ši naujovė nėra diskriminuojanti kitų keleivių.

„Vakar turėjau smagią patirtį – įlipus į „Bolt“ automobilį, čia laukė maloni staigmena. Dar niekur nieko panašaus nebuvau mačiusi“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi vilnietė Viktorija. Supratau, kad kai kur ši paslauga yra nereali. Aišku, viskas priklauso nuo vairuotojo, bet vis kas nors nustebina įlipus į vis kitą automobilį.

Taksi ar pavežėjų paslaugomis kartas nuo karto tenka pasinaudoti daugeliui. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad identiška kelionė visiems kainuoja tiek pat, vis tik važiuojant su mažamečiais vaikais gali tekti sumokėti daug daugiau. Socialiniame tinkle tarp gyventojų iškilo klausimas, ką daryti, jei esi su mažamečiu vaiku, o iškviestame taksi nėra kėdutės. „Manyčiau, kad visi taksistai mašinoje turi turėti kėdutę.

Naktį į šeštadienį kelių policijai per reidus Vilniuje įkliuvo du girti vairuotojai. Naktį neapsieita ir be didesnių gaudynių: vienas vairuotojas pro pareigūnus pravažiavo nesustojęs, Vilniaus centre apsukęs lanką paliko savo BMW ir bandė sprukti pėsčiomis – galiausiai buvo sučiuptas. Kartu vairuotojus tikrinusiems pasieniečiams įkliuvo penki užsieniečiai – keturi neturi teisės būti Lietuvoje, o dar vienas užsienietis pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą.

Seimo Žmogaus teisių komitetas nepritarė siūlymui, kad pavežėjų automobiliuose būtų įrengti vaizdo arba garso registratoriai, jų įrašus saugant 14 dienų.  Komitetas trečiadienį apsvarstė tai numatančias parlamentaro socialdemokrato Gintauto Palucko parengtas Kelių transporto kodekso pataisas. Už tai, kad jos būtų atmestos, balsavo šeši komiteto nariai.  Pataisos susijusios su asmens duomenų apsauga, todėl šis komitetas buvo papildomas.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo nario iniciatyvai reikalauti pavežėjų automobiliuose turėti vaizdo arba garso registratorių. Susisiekimo ministerija siūlo nepritarti tokioms parlamentaro Gintauto Palucko parengtoms Kelių transporto kodekso pataisoms. Seimo narys teigia, kad reikalavimas turėti vaizdo ar garso registratorių padidintų keleivių saugumą ir sumažintų piktnaudžiavimo atvejų, kai vairuoja asmenys, neturintys teisės vežti keleivių už atlygį.

Su itin nemalonia patirtimi, mėgindamas užsisakyti „Bolt“ pavežėjimo paslaugas, praėjusią savaitę susidūrė Vilniuje gyvenantis užsienietis Thomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas). Vyras teigia, jog atvykęs „Bolt“ vairuotojas sustojo ne tik ne toje vietoje, kuri buvo nustatyta programėlėje, tačiau Thomo taip pat buvo paprašyta papildomai susimokėti už laiką, kurio jam reikėjo, kad pasiektų automobilį.

Vis dažniau Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose, išsikvietus pavežėją, sulaukiame lietuviškai nekalbančio imigranto, kuris neranda kelio arba veža aplinkiniais keliais. Maža to, ne visi vairuotojai turi leidimą gyventi šalyje arba neturi vairuotojo pažymėjimo. Policijos atstovas pasakoja, kad neretai sulaukia pranešimų dėl netinkamo pavežėjų elgesio, tačiau kartais iškvietimai būna tikrai keisti.

Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone. Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Kelių transporto kodekso pataisai. Už ją balsavo 40, prieš  buvo du, susilaikė 26 Seimo nariai.  Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, į posėdžių salę jis turėtų grįžti tik rudens sesijoje.

Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų, kada baigs galioti dabar veikiantys vairuotojų leidimai ir reikės gauti naujus.   Parlamentarai ketvirtadienį priėmė naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančias Kelių transporto kodekso pataisas: už balsavo 127 Seimo nariai, prieš buvo vienas, niekas nesusilaikė.

Sostinės gatvėse vis dažniau siaučia pavežėjai, atvykę iš trečiųjų šalių ir neturintys teisės vairuoti. Policija kartu su pasieniečiais rengia reidus ir tokius nelegalus gaudo, mat dažnu atveju jie neturi ne tik teisių, bet ir leidimo gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pripažįsta, kad situacija išties sudėtinga, mat atvykėliai piktnaudžiauja dabartine tvarka ir netekę leidimo gyventi Lietuvoje vis tiek pasilieka ir dirba nelegaliai.

Seimo Ekonomikos komitetas ragina Seimą greičiau sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą, kad šiame versle jau nuo kitų metų sausio neliktų trečiųjų šalių piliečių, neturinčių galiojančių vairuotojų pažymėjimų ar nemokančių mokesčių valstybei.

Taksi paslaugų teikėjai neapskaito visų pajamų, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas. Rolandas Puncevičius skaičiuoja, kad per mėnesį taksi vairuotojai deklaruoja vidutiniškai 410 eurų pajamų.

Klaipėdoje keleivis sumušė pavežėją. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, nusikaltimas įvykdytas vėlų ketvirtadienio vakarą, apie 23.38 val., Kretingos gatvėje. 56 metų vyras, dirbantis pavėžėju, automobiliu „Opel“ į degalinę atvežė du keleivius. Jiems išlipus, vienas iš jų kelis kartus trenkė pareiškėjui. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pirminiais duomenimis, keleiviai už kelionę atsiskaitė. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Seimas raginamas greičiau sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą, kad šiame versle neliktų trečiųjų šalių piliečių, neturinčių galiojančių vairuotojų pažymėjimų ar nemokančių mokesčių valstybei.   Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo nuo šių metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų gegužės leisti taksi ir pavežėjų paslaugas teikti vairuotojams, turintiems galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siekia įstatymais įteisinti, kad bent 5 proc. taksi, pavežėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia ir taip būtų užtikrintos jų teisės pasinaudoti transporto paslaugomis. Tokį naują reikalavimą ji ketina siūlyti numatyti Kelių transporto ir Administracinių nusižengimų kodeksuose.

Socialiniuose tinkluose vilnietis pasidalino vaizdo įrašu užfiksuotu automobilio vaizdo registratoriumi. „Tai, ką dabar matau Vilniaus gatvėse man kelia šiurpą“, – rašo gyventojas. „Tvarkingai su keleiviu važiavo lietuvis vairuotojas. Ir prašom – giliai nusispjovus į visas eismo taisykles atlekia tai ką jau tarpusavyje vadiname „džihad taksi“. Viskas baigėsi gerai ir krito tik šviesoforo stulpas. O jei tai būtų ne ankstyvas rytas, o vidudienis?“ – retoriškai klausia vilnietis.

Keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiančiuose automobilių salonuose siūloma įpareigoti turėti vaizdo registratorių. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas įregistravo tai reglamentuojančias Kelių transporto kodekso pataisas. Jos numato, kad vaizdo įrašas turėtų būti saugomas 14 dienų. Keleivis galėtų vaizdo įrašo fiksavimo atsisakyti, jei aiškiai prieš kelionę tai yra užsakymo metu išreikštų tokią savo valią.

Naktį į šeštadienį Vilniuje vyko ypatingas reidas: kartu su policijos pareigūnais Vilniaus centre automobilius ir jų vairuotojus tikrino pasieniečiai. Pareigūnai Vilniuje ėmėsi nelegalų pavėžėtojų ir maisto kurjerių. Naktį pareigūnai be girtų vairuotojų sučiupo du pavėžėtojus azerbaidžaniečius, neturinčius teisės būti Lietuvoje, sulaikytieji turės išvažiuoti iš Lietuvos. Taip pat įkliuvo ir du Kenijos piliečiai, pareigūnams pateikę suklastotus vairuotojo pažymėjimus.

Pasieniečiai sulaikė Lietuvoje neteisėtai gyvenusius du uzbekus ir demaskavo pavėžėjimo paslaugas teikiantį kirgizą su netikru vairuotojo pažymėjimu. Uzbekai išsiunčiami iš Lietuvos, o kirgizas dėl klastotės suimtas.

Nuo kitų metų gegužės siūloma griežtinti taksi ir pavėžėjų veiklą. Šio verslo atstovai privalės turėti europinį ar NATO šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą.  Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiems Kelių transporto kodekso pakeitimams: už balsavo 54 parlamentarai, o penki susilaikė.

Kaip jaustumėtės, jei po kelionės taksi ar pavežėjų automobiliu sulauktumėte kaltinimo neva pavogėte vairuotojo piniginę? Arba, jeigu klientas kelionės viduryje pareikštų, kad už paslaugą nesumokės? Apie tokias situacijas papasakojo į jas patekę klientai ir vairuotojai. Neseniai Lietuvą sukrėtė žinia apie taksi vairuotojo lytiškai išnaudotą nepilnametę. Tokie kraštutiniai atvejai, kaip ir peiliu grasinantys klientai, būna gan reti.

Policija skelbia, kad sekmadienio rytą „Bolt“ vairuotojas seksualiai smurtavo prieš neblaivią nepilnametę – privertė ją ranka tenkinti lytinę aistrą. Išlipusi iš mašinos 17-metė iškart paskambino į policiją, tačiau pareigūnai sučiupti vairuotojo nebespėjo. Aiškėja, kad seksualiai smurtaujantis pavežėjas – maždaug 40 metų vyras. Sekmadienį 6 ryte „Bolt“ pavežėją iškvietusi 17-metė paauglė norėjo nuvažiuoti iš Justiniškių į centrą, tačiau kelionė baigėsi seksualiniu smurtu.

Beveik trečdalis automobilių savininkų Lietuvoje pripažįsta, kad nuosavas automobilis neatsiperka. Kitų vairuotojų neįtikina ir faktas, kad vidutiniškai 94 proc. laiko automobilis mūsų šalyje praleidžia stovėdamas. Į miestus grįžtant spūsčių ir perpildytų kiemų sezonui, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ nusprendė neapsiriboti vien raginimais: neefektyviai gyventojo naudojamą automobilį nupirks už kreditą pavėžėjimo paslaugoms, kelionėms dalijimosi automobiliais bei elektriniais paspirtukais.

Rugpjūčio mėnesį susisiekimo paslaugų platformoje „Bolt“ atsirado nauja pavežėjų kategorija – „Basic“. Jai priskirti senesni automobiliai, taip pat vairuotojai nemokantys lietuvių ar anglų kalbos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad „Bolt“ naujovė užtikrina klientų teisės. Rugpjūčio 21 d. platformoje „Bolt“ įvesta nauja „Basic“ kategorija.

Mažinant šešėlį taksi ir pavėžėjų versle, didinti keleivių saugumą ir gerinti aptarnavimą bei atsiskaitymą, nuo kitų metų sausio siūloma griežtinti reikalavimus šiam verslui.  Susisiekimo ministerija parengė tai numatančius Kelių transporto kodekso pakeitimus. Vėliau juos svarstys Vyriausybė, o galutinį sprendimą priims Seimas.   Ministerija pirmiausia siūlo nustatyti daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavėžėjais.

Nuo pirmadienio susisiekimo paslaugų platformoje „Bolt“ atsiras „Basic“ kategorija, jai bus priskirti senesni automobiliai, vairuotojai nemokantys lietuvių ar anglų kalbos. Kaip penktadienį teigė „Bolt“ ryšių su visuomene vadovas Mantas Čižas, išliekančioje „Bolt“ pavadintoje kategorijoje vairuotojai paslaugas galės teikti vairuodami „naujesnius, ekonomiškesnius ir švaresnius automobilius“. Atstovo teigimu, sistema pati identifikuos automobilio modelį pagal sudarytą sąrašą.

Vyriausybė nepritaria konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią savarankiškai Lietuvoje dirbantys ir mokesčių nemokantys užsieniečiai, pavyzdžiui, pavėžėjai, mokėtų avansinį pelno mokestį. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai, Finansų ministerijos siūlymu, pritarta pirmadienį, bus teikiama Seimui.

Į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi moteris, liepos 18-ąją kvietusi du „Bolt“ pavežėjus – išsikvietusi pirmąjį pastebėjo, kad su savimi neturi grynųjų pinigų, todėl kelionę teko atšaukti ir išsikviesti kitą pavežėją, už kelionę apmokant iš banko sąskaitos. Po pasivėžinimo kaunietė pastebėjo, kad pametė savo raktus ir svarsto, kad jie galėjo likti pirmajame „Bolt“ automobilyje, su kurio vairuotoju ji susisiekti nebegali. „Vakar 10.55 val.

Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 13 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Bendros sostinės policijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kontrolės poskyrio pareigūnų vykdytos priemonės metu buvo tikrinami keleivių pervežimo paslaugas teikiančių pavėžėjų ir taksi vairuotojų dokumentai, jų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Taip pat tikrintos ir transporto priemonės bei vežami daiktai ir kroviniai. Šių metų kovo 30 d. Vilniaus apskr.

Seime – naujas siūlymas dėl pavežėjų. Parlamentarai įregistravo pataisas, numatančias, kad visi „Bolt“ dirbantys vairuotojai turėtų bendrauti su klientais valstybine šalies kalba, mat šiuo metu mokėti lietuviškai pavežėjams nėra būtina. Apie naująjį siūlymą feisbuke paskelbė Seimo narys liberalas Raimundas Lopata.  „Visi kas naudojasi „Bolt“ pavežėjų paslaugomis, pastebi, kad vis sunkiau sekasi susikalbėti su Bolt vairuotojais, nes šie nemoka lietuvių kalbos.

2014 metais Lietuvoje veiklą pradėjusi informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ pradedama likviduoti. Apie priimtą vienintelio akcininko – JAV bendrovės „Uber technologies“ – sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą ir paskirtą likvidatorių įmonė trečiadienį informavo Registrų centrą.   Apie tai, kad įmonės biuras uždaromas, pranešta pernai rugsėjį.

Per vieną parą Panevėžyje buvo užpulti du pavežėjai, nurodoma policijos įvykių suvestinėse. Abu įvykiai fiksuoti vasario 18 d. Apie 5 val. 24 min. Panevėžyje, Nemuno g. pavežėjui, gimusiam 1970 m., atvykus pagal iškvietimą, jam į veidą automobilio salone pripurškė dujų. Tą pačią dieną 23 val. 2 min. Panevėžyje, Kranto g. pavežėjai, gimusiai 1994 m., atvykus pagal iškvietimą, neblaivus (3,02 prom.

Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt” kelia vairuotojų patikimumo kartelę Lietuvoje – šiuo metu jau testuojamas dirbtinio intelekto sprendimas, iš veido atpažįstantis, ar pavežėjimo paslaugą teikia tas pats asmuo kaip ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje. Vairuotojams skirtoje programėlėje prašoma pasidaryti asmenukę, o sistema atvaizdus sulygina.

Šiemet individualios veiklos pažyma išduota beveik 1,6 tūkst. pavėžėjimo paslaugas teikiančių užsienio piliečių, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis. Apie tai rašo portalas lrt.lt VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, pernai pavėžėjimo paslaugas deklaravo teikiantys 737 užsienio piliečiai. Iš jų 555 deklaravo 4,5 mln. eurų individualios veiklos pajamų.