Naujienų portalui tv3.lt chirurgas A. Dulskas atskleidžia, kaip atrodo chirurgo kasdienybė ir su kokiais iššūkiais ir atradimais susiduria šios profesijos atstovai.
Kelias link chirurgo profesijos ir pirmoji operacija
Jau vidurinėje mokykloje Audrius pajautė potraukį medicinai ir žinojo, kad nori tapti chirurgu. Tačiau tikrasis impulsas siekti chirurgo profesijos atėjo žiūrint tuo metu itin populiarų serialą.
„Tuo metu buvo labai populiarus serialas „Ligoninės priimamasis“. Stebėdamas veiksmą, kuris vyko ligoninės priimamajame, matydamas, su kokiais iššūkiais susiduria gydytojai ir chirurgai, jaučiau tikrą susižavėjimą. Tai mane „vežė“, todėl nusprendžiau tapti chirurgu“, – prisimena jis.
Tačiau kelias į šią profesiją nebuvo lengvas. Didžiausias iššūkis, pasak pašnekovo, buvo milžiniškas mokymosi krūvis.
„Reikėdavo praleisti daug valandų paskaitose ir išmokti begalę informacijos. Draugai aplink eidavo linksmintis, o man savaitgaliais tekdavo sėdėti prie knygų.
Be to, mūsų studijos trunka ilgiau nei daugumoje kitų sričių – vietoje įprastų ketverių metų universitete mes mokėmės šešerius metus, po to sekė internatūra ir rezidentūra. Iš viso prireikė 12 metų, kad galėčiau pradėti gydyti žmones“, – dalijasi jis.
Paklaustas apie pirmąją operaciją, chirurgas sako, kad dažniausiai gydytojai pradeda nuo kirmėlinės ataugos šalinimo operacijos – ir ja baigia karjerą.
„Manoji pirmoji operacija buvo apendicito šalinimas. Prisimenu viską kaip pro rūką – labai daug streso, rankos dreba. Nors tai atrodo paprasta operacija, visi žingsniai žinomi, pirmą kartą atliekant viskas tarsi užsiblokuoja.
Žinoma, niekada neoperuojame vieni – visada šalia būna bent 2–3 chirurgai, o vyresnis chirurgas, kolega tuo metu pasakė, ką daryti“, – pasakoja Audrius.
Darbo iššūkiai
Paklaustas apie sunkumus operacinėje, chirurgas Audrius pabrėžia, kad onkologinė chirurgija kelia ypatingus iššūkius.
Pasak jo, atliekant operaciją vėžiu sergančiam pacientui, svarbiausi yra du dalykai: radikalus naviko pašalinimas kartu su aplinkiniais audiniais ir gyvenimo kokybės užtikrinimas po operacijos.
„Kiekviena operacija yra balansas tarp gyvenimo kokybės ir operacijos radikalumo. Nuo to, kaip radikaliai ir kokybiškai atliksi operaciją, priklauso paciento likimas. Jei kas nors komplikuosis, žmogus gali žūti“, – sako chirurgas.
Audrius pripažįsta, kad kiekviena komplikacija ar paciento netektis, kai liga progresuoja nepaisant pastangų, stipriai paveikia chirurgus: „Tai yra sunkiausia šio darbo pusė.“
Vis dėlto net ir ilgametė patirtis neapsaugo nuo netikėtumų operacinėje. Pasak chirurgo, sudėtingiausios situacijos kyla tada, kai operacijos metu atsiranda nenumatytų komplikacijų.
„Didžiausias iššūkis – intensyvus kraujavimas ar netikėtai sužalotas aplinkinis organas. Masyvus, nenumatytas kraujavimas yra pati sudėtingiausia situacija operacinėje“, – atskleidžia jis.
Be to, pasak Audriaus, kiekviena paciento mirtis įsirėžia į atmintį.
„Grįžti namo ir galvoji, ką galbūt reikėjo daryti kitaip, ką kitą kartą pakeistum. Nors ne viskas priklauso nuo chirurgo – daug lemia pati liga, paciento būklė ir kiti veiksniai – komplikacijų atvejais vis tiek pradedi kaltinti save.
Visi chirurgai turi savo „kapines“. Kartais pacientai į operaciją ateina jau stipriai nusilpę ir ne visada gali tikėtis, kad pavyks prailginti jų gyvenimą. Bet būna ir tokių atvejų, kai viskas vyksta sklandžiai, tačiau nutinka netikėta komplikacija – tokios mirtys giliausiai įsirėžia atmintyje“, – dalijasi Audrius.
Tačiau šioje profesijoje, anot chirurgo, yra ir kita, šviesesnė pusė – sėkmingos operacijos ir išgelbėtos gyvybės.
„Didžiausias džiaugsmas – kai išgelbėji žmogų ir suteiki jam viltį gyventi. Po tokių operacijų jausmas būna puikus“, – dalijasi Audrius.
Chirurgo darbo diena: nuo vizitacijų iki operacijų
Chirurgo diena prasideda anksti ryte. Vos atėjęs į darbą Audrius pirmiausia apžiūri savo pacientus – skiria gydymą, kai kuriuos išrašo, o naujai atvykusiems paskiria būtinus tyrimus. Po rytinių vizitacijų prasideda operacinė veikla.
„Tada mes, chirurgai, arba padedame vieni kitiems, arba patys operuojame“, – pasakoja jis.
Be operacijų, darbotvarkėje gausu ir kitų užduočių – susirinkimai, konsiliumai, vizitacijos. Tačiau ne visos dienos praleidžiamos operacinėje.
„Būna ir neoperacinės dienos, kai konsultuojame pacientus poliklinikoje arba ligoninės priimamajame“, – aiškina Audrius.
Chirurgo darbas reikalauja ne tik aukšto lygio įgūdžių ir žinių, bet ir emocinės stiprybės. Nepaisant iššūkių, Audrius pripažįsta, kad jausmas, kai pavyksta išgelbėti paciento gyvybę, atperka visus sunkumus.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad labai svarbu turėti laisvalaikį, nesusijusį su medicina – laiką su šeima, sportą, knygas. Šie dalykai padeda atsiriboti nuo darbo ir pailsėti psichologiškai, nors jam ne visada tai pavyksta.
Taip pat atsipalaiduoti padeda teatras, spektakliai ir kinas – Audrius stengiasi bent kartą per kelis mėnesius su šeima apsilankyti kultūriniuose renginiuose.
„Jeigu esi visiškai pasišventęs profesijai, kartais šeima gali likti antrame plane“, – pripažįsta jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Sėkmės jam ir geros sveikatos dar ilgai ilgai.
