Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė aptaria dažniausius dantų balinimosi namuose mitus ir paaiškina, kokių alternatyvų ieškoti, rašoma pranešime spaudai.
Žmogaus dantų atspalvis priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių: natūralios dantų struktūros ir emalio storio, amžiaus, turimų žalingų įpročių, mitybos, tam tikrų vartojamų vaistų ir burnos higienos rutinos.
Anot vaistininkės, nemaža dalimi dantų spalvą lemia dentinas – antrasis danties sandaros sluoksnis, sudarytas iš mineralų (daugiausia kalcio) bei organinių medžiagų, tokių kaip kolagenas.
„Dentinas yra gelsvos spalvos, todėl kuo emalis plonesnis ar labiau nusidėvėjęs, tuo ryškiau matosi gelsvas dentino atspalvis. Tai ypač atsispindi senatvėje, kada emalis natūraliai plonėja, o dentinas – tamsėja.
Negana to, bėgant metams, danties paviršiuje susidaro įvairių mikroskopinių įtrūkimų, į kuriuos patenka maiste ar gėrimuose esantys pigmentai. Dantų spalva priklauso ir nuo apnašų, susidariusių akmenų ar nuosėdų. Visi šie faktoriai gali priversti dantis atrodyti pilkesniais, geltonesniais“, – paaiškina vaistininkė J. Voverė.
Dantų balinimo mitai
Pasak minėto vaistinių tinklo vaistininkės, dantų balinimas yra populiarus tarp skirtingo amžiaus žmonių, tačiau vieni renkasi profesionalias procedūras odontologo kabinete ar įsigyja sertifikuotas balinančias dantų pastas, juosteles bei kitas priemones. Dar kiti pasitiki iš draugų išgirstais ar internete rastais sprendimais, kuriuos neva galima atlikti namų sąlygomis.
Deja, J. Voverė pabrėžia, kad jei dantų procedūra atliekama ne profesionalų – tai jau yra nesaugu, nes galima ne tik sudirginti burnos gleivinę, pažeisti emalį, bet ir, jei naudojamos medžiagos nukeliauja iki skrandžio, sukelti pažeidimų ir ten.
Pirmasis mitas – dantų balinimas su valgomąja soda ir citrinos sultimis
Vaistininkė pastebi, kad mitas, jog sumaišius valgomąją sodą ir citrinos sultis, galima lengvai namuose išsibalinti dantis – vis dar gajus visuomenėje. Anot J. Voverės, nors pastaruoju būdu valantis dantis galima minimaliai pašviesinti jų spalvą, dažniausiai taip pat būna subraižomas danties paviršius ir pažeidžiamas emalis.
„Toks dantų balinimas gali sujautrinti dantis, kadangi citrinos rūgštis yra gana stipri, o sodos milteliai pasižymi šveičiamuoju poveikiu. Visa tai gali palikti ir pažeidimų ant dantenų bei liežuvio: gali kraujuoti, sujautrėti ar net nudeginti.
Taip pat, jei pažeidžiamas emalis, ilgainiui jis pradeda plonėti, tad gali išryškėti dentino spalva, o tokiu atveju dantys vėl atrodys geltonesni“, – įspėja ji.
Antrasis mitas – dantų valymas su aktyvintąja anglimi
J. Voverė dalijasi, kad ne kartą iš pacientų teko girdėti apie dantų balinimą su maisto papildu – aktyvintąja anglimi.
Remiantis toksinus sugeriančiomis anglies savybėmis, žmonės klaidingai tai pritaiko burnos higienoje, manant, kad maisto papildas padės pašviesinti dantis, pašalinant ant jų susikaupusius nešvarumus.
„Deja, tyrimai nepatvirtina aktyvintosios anglies veiksmingumo dantų balinimui. Jei kapsulės turinį naudojame tarsi dantų pastą, galime pažeisti dantų emalį, kadangi anglies dalelės yra abrazyvios.
Kaip jau minėjau, pažeistas dantų emalis gali lemti vėlesnį dantų pilkėjimą. Šalia anglis taip pat gali nudažyti dantenas ir palikti mikroįdrėskimų“, – sako vaistininkė.
Trečiasis mitas – vandenilio peroksido naudojimas dantų balinimui
Nors vandenilio peroksidas neretai būna vienas iš balinamųjų dantų produktų ingredientų, tiesioginis šios medicinos priemonės naudojimas gali būti pavojingas.
Vaistininkė J. Voverė paaiškina, kad dezinfekcijai ir žaizdų valymui naudojamas tirpalas yra netinkamas burnos gleivinei, todėl gali ne tik pažeisti emalio mineralinę struktūrą, bet ir liežuvį bei dantenas.
„Bandydami savarankiškai balinti dantis su vandenilio peroksidu rizikuojame, kad jis pasieks gilesnius danties sluoksnius, kadangi peroksidas gali prasiskverbti ne tik pro emalį, bet ir pro dentiną, ir taip pasiekti nervą.
Tokius eksperimentus darantį žmogų gali lydėti rimti dantų skausmai ir jautrumas. Peroksidas taip pat gali sukelti cheminius nudegimus burnoje, o jei jį netyčia nurytume, pakenktume ir visam organizmui“, – įvardija J. Voverė.
Ji pabrėžia, jog tokiu atveju gali pasireikšti vėmimas putomis, viduriavimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas. Jei nuryjama daug peroksido tirpalo arba didesnė jo koncentracija, kyla ir cheminių nudegimų gerklėje, stemplėje ir skrandyje pavojus, gali prasidėti kraujavimas iš virškinamojo trakto, į kraują gali patekti deguonies burbuliukų.
Sveiki ir balti dantys
Vaistininkė priduria, jog siekiant turėti baltą šypseną, labai svarbu nuoseklumas. Anot jos, visų pirma reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, ir kiek įmanoma sumažinti kavos, juodos arbatos, raudono vyno bei kitų daug pigmentų turinčių gėrimų vartojimą. Antra, reikia rūpintis atitinkama burnos higiena.
„Įsigyjant dantų pastas ar skalavimo skysčius, vertėtų jų sudėtyje ieškoti vandenilio peroksido, karbamino peroksido bei fluorido, taip pat švelnių abrazyvinių medžiagų, tokių kaip kalcio karbonatas, hidratuotas silicio dioksidas, fermentai papainas, bromelainas.
Tarpdančių siūlai taip pat turėtų atsidurti kiekvieno vonios spintelėje – jie padeda pašalinti susikaupusius nešvarumus tarpdančiuose, todėl dantys gali atrodyti švaresni ir baltesni. Vaistinėse taip pat galima įsigyti sertifikuotų dantų balinimo sistemų, kurios yra efektyvios ir saugios naudoti namuose“, – vardija J. Voverė.
Pasak vaistininkės, norintiems pasiekti ryškių rezultatų, reikėtų kreiptis į profesionalus, kad šie naudodami atitinkamas priemones, galėtų ne tik balinti, bet ir apsaugoti dantis nuo pažeidimų.
J. Voverė pabrėžia, kad joks namų sąlygomis atliekamas dantų balinimas neprilygs specialistų atliekamoms procedūroms, todėl verčiau išlikti atsargiems ir nerizikuoti patiems susigadinti dantis bei burnos gleivinę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
