Robertas De Niro
R. De Niro sukurtas buvusio CŽV operatyvininko ir itin globėjiško tėvo Džeko Byrnso vaidmuo padovanojo žiūrovams nepamirštamas filmo akimirkas. Filme dar kartą atsiskleidė legendinio aktoriaus komediniai sugebėjimai.
Vienas labiausiai pripažintų ir gerbiamų XX amžiaus bei vėlesnių laikų aktorių, „Oskaro“ laureatas R. De Niro yra plačiai žinomas dėl intensyvių ir įsimintinų vaidmenų.
Jis vaidino virtinėje kritikų liaupsių sulaukusių Martino Scorsese filmų, tarp jų „Įsiutęs bulius“ (angl. „Raging Bull“, 1980) ir „Geri vyrukai“ (angl. „Goodfellas“, 1990), taip pat tokiuose filmuose kaip „Krikštatėvis II“ (angl. „The Godfather Part II“, 1974), „1900-ieji“ (1976), „Karštis“ (angl. „Heat“, 1995), „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (angl. „Meet the Parents“, 2000) ir „Optimisto istorija“ (angl. „Silver Linings Playbook“, 2012).
Jis gimė 1943 m. rugpjūčio 17 d. Manhatane, Niujorke, menininkų Roberto De Niro vyresniojo ir Virginijos Admiral šeimoje. Tėvams išsiskyrus, kai jam buvo dveji metai, berniukas susidomėjo vaidyba lankydamasis kino teatruose kartu su tėvu. Netrukus jis pradėjo vaidinti mokyklos spektakliuose ir mokėsi Maria Picator dramos dirbtuvėse, kur jo motina dirbo mašininke ir redaktore.
Trumpai lankęs Muzikos ir meno vidurinę mokyklą, R. De Niro ją paliko devintoje klasėje, teigdamas, kad jį slėgė didelė konkurencija ir drovumas. Po kelionės per Jungtines Valstijas aplankyti giminaičių 1960 metais, 16-metis nusprendė galutinai mesti mokyklą ir įstojo į Stellos Adler konservatoriją. Vėliau studijavo pas Lee Strasbergą „Actor's Studio“ ir pradėjo dalyvauti kino atrankose.
Nors pirmą kartą prieš kamerą jis pasirodė Briano De Palmos mažo biudžeto komedijoje „Vestuvės“ (angl. „The Wedding Party“), filmas buvo išleistas tik 1969 metais. Todėl tikruoju jo debiutu kine laikomas epizodinis vaidmuo prancūzų komedijoje „Trys kambariai Manhatane“ (angl. „Three Rooms in Manhattan“, 1965).
Po kelerių metų jis vėl dirbo su B. De Palma kuriant komediją „Linkėjimai“ (angl. „Greetings“, 1968), pelniusią Sidabrinį lokį Berlyno kino festivalyje.
Vėliau aktorius vaidino tiek autoriniame kine, tiek komerciniuose projektuose, tarp jų filmuose „Sveika, mamyte!“ (angl. „Hi, Mom!“, 1970), „Bloody Mama“ (1970), o didesnio kritikų dėmesio sulaukė už mirtinai sergančio beisbolininko vaidmenį filme „Mušk būgną lėtai“ (angl. „Bang the Drum Slowly“, 1973).
Tais pačiais metais jis suvaidino pavojingą gatvės nusikaltėlį filme „Bjaurios gatvės“ (angl. „Mean Streets“, 1973), pažymėjusiame ilgo ir sėkmingo bendradarbiavimo su režisieriumi M. Scorsese pradžią.
Šis filmas tapo tramplinu įspūdingai 8-ojo dešimtmečio karjerai. 1974 metais R. De Niro pelnė „Oskarą“ už jaunojo Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis II“, kuriame kalbėjo vien siciliečių tarme.
Vėliau sekė „Taksi vairuotojas“ (angl. „Taxi Driver“, 1976), atnešęs dar vieną „Oskaro“ nominaciją, Bernardo Bertolucci filmas „1900-ieji“ (1976), Elijos Kazano „Paskutinis magnatas“ (angl. „The Last Tycoon“, 1976) ir Michaelo Cimino karo drama „Elnių medžiotojas“ (angl. „The Deer Hunter“, 1979), už kurią jis gavo trečiąją „Oskaro“ nominaciją.
Po filmo „Niujorkas, Niujorkas“ (angl. „New York, New York“, 1977) R. De Niro ir M. Scorsese vėl susivienijo kurdami filmą „Įsiutęs bulius“ (1980). Siekdamas įkūnyti senstantį boksininką Jake'ą LaMottą, aktorius priaugo apie 27 kilogramus ir už šį vaidmenį pelnė antrąjį „Oskarą“.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose jis dirbo su garsiausiais pasaulio režisieriais, vaidindamas filmuose „Komedijos karalius“ (angl. „The King of Comedy“, 1982), „Kartą Amerikoje“ (angl. „Once Upon a Time in America“), „Brazilija“ (angl. „Brazil“, 1984), „Misija“ (angl. „The Mission“, 1985), „Neliečiamieji“ (angl. „The Untouchables“, 1987) ir „Bėgimas naktį“ (angl. „Midnight Run“, 1988).
Dešimtajame dešimtmetyje R. De Niro buvo itin užimtas. Jis vaidino filmuose „Geri vyrukai“ (1990), „Prabudimai“ (angl. „Awakenings“, 1991), „Baimės iškyšulys“ (angl. „Cape Fear“, 1991), „Stenglis ir Airisė“ (angl. „Stanley & Iris“, 1990), „Skersvėjis“ (angl. „Backdraft“, 1991), „Pasiutęs šuo ir Glorija“ (angl. „Mad Dog and Glory“, 1993), „Merės Šeli Frankenšteinas“ (angl. „Mary Shelley's Frankenstein“, 1994) ir daugybėje kitų projektų.
Tuo pat metu jis debiutavo kaip režisierius su filmu „Bronkso istorijos“ (angl. „A Bronx Tale“, 1993), o vėliau vėl susitiko su M. Scorsese ir Joe Pesci kurdamas filmą „Kazino“ (angl. „Casino“, 1995).
XX amžiaus pabaigą aktorius vainikavo vaidmenimis filmuose „Jackie Brown“ (1997), „Roninas“ (angl. „Ronin“, 1998) ir „Karštis“ (1995).
Naujajame tūkstantmetyje dalis kritikų ir gerbėjų nusivylė jo pasirinktais vaidmenimis komedijose „Policininkų šou“ (angl. „Showtime“, 2002), trileryje „Klonuotasis“ (angl.„Godsend“, 2004) ir filme „Teisė žudyti“ (angl. „Righteous Kill“, 2008).
Taip pat nevienareikšmiškai buvo vertinamos komedijos „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (2000), „Paskutinis uošvių išbandymas“ (2004) ir „Paskutinis tėvų išbandymas. Mažieji Fokeriai“ (2010).
Vis dėlto tuo laikotarpiu jis taip pat vaidino gerai įvertintuose filmuose „Miestas prie jūros“ (angl. „City by the Sea“, 2002), režisavo filmą „PAtikimas piemuo“ (angl. „The Good Shepherd“, 2006) ir per savo kompaniją „TriBeCa Productions“ prodiusavo ne vieną sėkmingą projektą.
Vėliau R. De Niro sulaukė naujo pripažinimo už vaidmenis Davido O. Russello filmuose „Optimisto istorija“ (2012), „Amerikietiška afera“ (angl. „American Hustle“, 2013) ir „Džiaugsmas“ (angl. „Joy“, 2015). 2019 metais jis suvaidino dviejuose itin lauktuose filmuose: „Džokeryje“ (angl. „Joker“) ir M. Scorsese filme „Airis“ (angl. „The Irishman“).
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



