R. Petkevičius savo sodybos kieme sulaukė ne tik TV3 žiniasklaidos grupės „Svajonių sodai“ komandos, bet ir pjovejai.lt arboristų su direktoriumi Ignu Kanapecku priešakyje.
Pasak specialist7, tokie atvejai primena, kad net iš pirmo žvilgsnio sveiki medžiai gali tapti pavojingi, todėl jų priežiūra ir lajos formavimas dažnai tampa geriausia prevencija.
Audra Roko Petkevičiaus sodybos kieme išvertė sveiką medį
Į giminių sodybą po Lietuvoje šėlusios audros sugrįžęs R. Petkevičius neslėpė nuostabos – dažniausiai girdime apie gamtos demonstruojamą jėgą kur nors Filipinuose, Ispanijoje ar Italijoje, tačiau visko nutinka ir mūsų nedidelėje, vos 65 tūkst. kvadratinių kilometrų užimančioje Lietuvoje.
Jo teigimu, sodybos kieme stiprių vėjų išversta trešnė nebuvo nei išpuvusi, nei akivaizdžiai pažeista.
„Nesitikėjau, kad Alekniškio sodyboje šitaip išvirs trešnė, turbūt tėvelio sodinta, 30 metų senumo. Turbūt veislė yra tokia prieškarinė, ne žemaūgė, aukštaūgė ir medis nesutriušęs, visiškai sveikas, šaknynas galingas.
Na, gal puri žemė, lapija gal didelė. Visiškas rebusas, nes dar kelios yra šalia“, – pasakojo jis.
Anot TV3 žinių vedėjo, labiausiai stebina tai, kad greta liko stovėti kiti panašaus dydžio medžiai, o galingą trešnę vėjas išvertė su visomis šaknimis.
„Kaip tokį šaknyną?.. Reiškia, prasiaubė taip daugiau negu tėtis su mama kai barasi namie. Taip jau prasiaubė“, – svarstė R. Petkevičius.
Kodėl virsta net sveiki medžiai?
R. Petkevičius sako turėjęs užduotį išsiaiškinti, kodėl toks galingas medis griuvo nuo vėjo. I. Kanapeckas sako, kad vienos priežasties įvardyti neįmanoma, tačiau įtakos galėjo turėti drėgna vasara.
„Aš įtarčiau gal užmirkusi žemė buvo, gal liūčių buvo daugiau. <...> Gal šiek tiek tada žemė minkštesnė pasidarė ir neatlaikė“, – svarstė specialistas.
Vis tik jis pats pripažįsta, kad ir jam toks atvejis – mįslė, nes medis tvirtas, didelis, dengiamas kitų medžių.
„Man irgi pakankamai keista, kad tokia didelė trešnė, užstojama dar kitų medžių, nes vėjas turbūt iš tos pusės buvo, arba jisai turėjo čia įsisukti kaip uraganas, kaip sakot, tėvelis su mamyte kaip įsisuka“, – pridūrė I. Kanapeckas.
Specialistas kelia ir dar vieną versiją – galbūt tiesiog toks buvo šio medžio likimas. Reaguodamas į tai R. Petkevičius sakė:
„Jeigu bus toks likimas, tai yra gerai, kad baigėsi viskas sėkmingai, nes neužgriuvo nei ant ūkinio, nei ant, ačiū Dievui, nei ant žmogaus, nei ant augalų.“
Pernai pašalintas klevas galėjo užgriūti ant namo
Pasak R. Petkevičiaus, dar didesnės nelaimės pavyko išvengti todėl, kad pernai arboristai jo sodyboje pašalino pavojingą klevą.
„Pernai nupjovė tokį išpuvusį klevą. Iš vidaus diagnozavo Ignas, kad ten buvo drėvė ir dabar per šią audrą rugpjūčio mėnesį, jeigu būtų tas klevas buvęs...
Žiūrėkim, į kurią pusę trešnė griuvo – tas klevas būtų griuvęs lygiai į tą pačią pusę, nes vėjas tos krypties, viesulas, ir būtų užgriuvęs ant namo ir būtų ir mansarda, ir langai, ir geras skardinis prieškario stogas – daug dalykų“, – sakė jis.
Ignas šio medžio šalinimo darbus prisimena puikiai. Vyrai juokėsi, kad sename kleve drėvė buvo tokio dydžio, kad į ją buvo galima prikrauti malkų.
Svarbiausia ne skubėti šalinti, o prižiūrėti
R. Petkevičius įsitikinęs, kad daugelio problemų galima išvengti laiku atliekant medžių priežiūrą – tai ragina daryti ir kitus.
„Negailėkit genėti medžių, kad prapūstų vėjas, kad jie būtų mažiau šiurenami, kad vaisiai būtų geresni, didesni, stambesni ir kad lapija būtų su saiku.
Ir kad negriūtų, nes pertekliniai dalykai visą laiką padaro kažkokius tokius dalykus, o prevencija... Na, kaip pas dantų daktarą turbūt lygiai taip pat sutvarko“, – sakė jis.
Pasak žinių vedėjo, nors negalime numatyti, kada mūsų laukia kita galinga audra, galime imtis prevencinių priemonių, kad sumažintume jų pasekmes.
„Visąlaik galime pagalvoti, kad būtų mažesnės pasekmės, kad neužgriūtų ant namų, kad būtų atstumas nuo namų, kad būtų vainikas išretintas, tada vėjo pasipriešinimas menkesnis – čia elementarūs turbūt gamtos ir fizikos dėsniai“, – teigė jis.
Specialistai pataria: retinti ne daugiau kaip trečdalį lajos
I. Kanapecko teigimu, didelių medžių genėjimui tinkamiausias metas yra ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris.
„Vis tik evoliucija ir gamta yra sudėjusi taip, kad tai yra geriausias architektas – tai, ką daro gamta. Bet jeigu mes norime kartais sugyventi su medžiais urbanizuotose teritorijose, mes tiesiogim norime pasilengvinti sau gyvenimą ir mes tuos medžius tvarkom pagal save – juos formuojam, juos prižiūrim“, – aiškino arboristas.
Jis primena, kad nesvarbu, kur augs medis, jis visada ieškos sau tinkamiausios padėties, suksis ten, kur gauna daugiausiai šviesos, ir medžiui visai nesvarbu, jei toje pusėje stovi namas, kuris, medžiui griūnant, gali nukentėti.
„Mūsų darbas būtų šiek tiek patrumpinti šakas, atstatyti jo pusiausvyrą, balansą, ir bandyti jį išlaikyti taip, kad nereiktų jo ateity nupjauti arba jisai nebūtų pažeistas, nulūžtų, užgriūtų ar kažkaip kitaip rizikuotume savo turtu“, – pridėjo I. Kanapeckas.
Specialistas pabrėžia, kad genėjimas turi būti saikingas, retinama iki 25, daugiausiai 30 procentų lajos, nepadarant didesnių nei 5 centimetrų skersmens žaizdų.
Anot jo, žmonės dažnai daro priešingai, tačiau aiškina, kad kuo daugiau pašalinama vienu metu, tuo daugiau naujų atžalų išleidžia medis. Taigi, gauname atvirkštinį variantą – lają norima sumažinti, tačiau po metų ar dvejų ji tampa dar tankesnė.
Šimtametį klevą nuspręsta gelbėti
Tądien arboristų komanda R. Petkevičiaus sodybos kieme ėmėsi dar vieno seno sodybos medžio – audrų apgadinto klevo, kuris, jo spėjimu, buvo dvišakis ir vieną jų nulaužė vėjai.
R. Petkevičius tikino, kad medis turi būti saugomas tol, kol yra galimybė. Jis tai lygina su dantų priežiūra – juk jei sugedęs dantis dar gelbėtinas, jo neskubama šalinti.
„Jeigu šitas dar nėra visai išpuvęs, tai labai būtų smagu šitam medžiui galimai pratęsti gyvybę, galimai pratęsti jo vegetaciją ir džiaugsmą. Ir jį apsaugoti ir apsaugoti visus, kurie čia lankosi, kad negriūtų, nelūžtų“, – svarstė jis.
Arboristas pritarė: „Mano mintis ir yra, kad mes jau tos vietos neužgydysim, kuri jau yra pažeista ir išlaužta, bet mes tiesiog sumažinsime riziką, apipjaustydami šakas, sumažindami lają, sumažindami galbūt jo svorį, kur jis yra pavirtęs į tą pusę.“
Medžių laja – lyg laivo burės
Kodėl lajos retinimas toks svarbus? Pasak specialisto, atsakymas paprastas – tai galima palyginti su laivo burėmis. Jei burė didelė, vėjas laivą stumia daug stipriau, jei mažesnė – poveikis yra mažesnis.
Atlikdami medžių tvarkymo ir genėjimo darbus, arboristai į medžius lipo su specialia įranga. I. Kanapeckas aiškina, kad nenaudoja kopėčių, nes tai nesaugu, su bokšteliu ne visur įmanoma privažiuoti, todėl pasitelkiamos virvės ir kita speciali įranga.
„Arboristas, įlipęs į medį, visą laiką gali apžiūrėti kiekvieną šaką, pamatyti visas žaizdas, puvinius ar kažkokius tai kitus nenormalius darinius, ko tuo tarpu iš apačios mes tikrai nepamatysime, nes aukštis yra didžiulis.
Nuo žemės tu nematai tokių visų pažeidimų, o įsilipus galima būtent tai apžiūrėti, sutvarkyti ir įsivertinti“, – pasakojo jis.
Po darbų liko kalnas šakų, tačiau medis beveik nepasikeitė
Po maždaug pusdienį trukusių darbų kieme susidarė įspūdinga šakų krūva, nes buvo pašalintos pažeistos, sergančios, netaisyklingai augančios šakos, tačiau pats klevas išsaugojo natūralią formą.
„Po taisyklingą genėjimo dažniausiai laja nebūna pasikeitusi, išlaiko savo formas, savą struktūrą, pagrindines šakas ir yra išpjaunamos tiktai tos šakos, kurios yra pačios blogiausios, pažeistos ir nebetinkamos“, – sakė I. Kanapeckas.
Pašalintos šakos vėliau susmulkinamos, smulkintuvu paverčiamos į vadinamuosius čipsus, kurie puikiai gali būti naudojami kaip mulčias.
„Rekomendacija yra tą patį mulčią paskleisti po medžio polaja. Susmulkintos šakos ir paskleistos kaip mulčias po medžio polaja yra medžiui naudingas, tai yra organika“, – pažymėjo specialistas.
O kaip darbus sodybos kieme įvertino pats R. Petkevičius? „Kaip ir aš, kai išeinu iš kirpyklos, tai kuo mažiau plaukų ir kuo geriau pakerpa, tuo daugiau atjaunėju. Medžiai irgi – kai kuo mažiau šakų. Bet jas reikia irgi praretinti, tada jos dar geriau kvėpuoja, saulė šviečia, aš galvoju, kad gegutės kukuos – bus pavasarį gražu.“
Šypsodamasis TV3 žinių vedėjas pridūrė, kad kaip į priekį sparčiai žengianti medicina gali padėti prailginti žmogaus gyvenimą, taip ir tinkama medžių priežiūra, mūsų pačių ir specialistų pastangos padeda medžiams suteikti antrą šansą ir net antrą jaunystę.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



