Jau 14 metu visaginietis vaikšto basomis ir tik labai retomis progomis užsideda lengvus batukus. Jis naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko atskleisti, kodėl išbraukė avalynę iš savo gyvenimo.
Nusprendė išbandyti save
Mintimis nusikeldamas į 2011 metus, Aleksejus pasakojo, kad tuo metu dalyvavo viename populiariame Visagino festivalyje, kur susitiko su būriu draugų.
Ten jis gavo pakvietimą apsilankyti netoli Maskvos esančiame Oblinsko mieste ir ten įsikūrusiame etnoparke suvaidinti indėną.
„Tuo metu dar nebuvo karo Ukrainoje, gyvenome, kaip tada manėme, normalioje padėtyje, tad nuvykau į didelį etnoparką, kuriame buvo pristatomos skirtingos pasaulio kultūros. Draugai mane pakvietė pabūti ten indėnu, nes jaučiu didelę meilę šiai kultūrai.
Važiavau į vietą su autobusu ir kažkaip man buvo nepatogu, tad nusiaviau batus. Tada aš pagalvojau, kad visai neblogai būti basam. Dar pamąstęs suvokiau, kad būsiu basas ir etnoparke, nes indėnai juk taip pat vaikšto basi.
O jau per pasirodymus pamačiau, kad daugiau žmonių susidomėjo mano vaidmenimi, nes atrodžiau kaip tikras indėnas ir kol kiti pasirodantieji avėjo sportbačius, aš buvau be batų“, – prisiminimais dalijosi jis.
Pasiteiravus Aleksejaus, kaip jam kilo idėja po vaidinimo grįžus į Lietuvą vaikščioti basomis, jis atskleidė, kad norėjo save išbandyti.
Pašnekovas pasakojo, kad tuo metu buvo pavasaris, tad išsibandyti jam visai nebuvo sunku: „Taip nusprendžiau daryti iki tol, kol man bus nepatogu. Nepatogu nebuvo (juokiasi).“
Pirmąją žiemą vaikščiojo basomis
Pasiteiravus Aleksejaus, kaip jam sekėsi pirmuosius metus pravaikščioti basomis, jis tikino, kad puikiai. Pašnekovas atskleidė, kad pirmąją žiemą išvaikščiojo pilnai basas nuo žiemos pradžios iki pat galo.
„Tada, atsimenu, atvažiavo net iš televizijos mane filmuoti vaikštantį basą. Tad praėjus visai žiemai supratau, kad man patogu ir jauku yra vaikščioti basomis“, – pasakojo jis.
Pasiteiravus Aleksejaus, kaip jis elgdavosi, kai ateidavo dideli šalčiai ir basomis vaikščioti tapdavo sunku, šis nusišypsojo – apsiaudavo batus.
Pasak jo, nors basomis vaikščioti yra smagu, jis jaučia, kad taip susijungia su žeme, vis tik kartais aplinkybės to daryti neleidžia.
„Kai sninga, yra žiemos laikas, sušilimas iš vidaus reikalauja daug darbo ir susikoncentravimo. Turi labai kontroliuoti, ką darai. Tad kartais tenka užsidėti tokius lengvus batukus, su kuriais žmonės vasaromis važiuoja į atostogas. Daugiau man nereikia.
Beje, batukų prireikia ir tais momentais, kai po nakties būna užšalęs vanduo, tada žemė būna kaip stiklas“, – pridūrė jis.
Reakcijų buvo įvairių
Aleksejus prisipažino, kad į jo vaikščiojimą basomis miesto gyventojai atkreipė dėmesį. Jis sakė, kad iš pradžių jiems buvo keista, tačiau vėliau žmonės rado tam pateisinimą.
„Paskui visi sakydavo, kad aš menininkas, keistesnis, tai čia gal kaip ir būdingas dalykas“, – šyptelėjo jis.
O pasiteiravus, ar buvo kokių kuriozinių situacijų, kai žmonės stebėjosi vaikščiojimu basomis, jis pripažino, kad buvo.
Pasak jo, viena iš taisyklių yra ta, kad metro negalima keliauti basomis. Kita – į Jungtinės Karalystės Nacionalinę galeriją įžengti basomis taip pat negalima.
„Prisimenu, kad kažkada su draugais buvome Londone ir ėjome į Nacionalinę galeriją. Apsaugos darbuotojas mane pamatė, paprašė sustoti, palaukti ir kažkur nubėgo. Jis grįžo kartu su senovine knyga ir sako – čia taisyklės.
Apsaugos darbuotojas sakė, kad 20 metų laukė šito momento, kai kažkas ateis basas, nes knygoje parašyta, kad Anglijos karalienė neleidžia basų žmonių į galeriją. Visi žmonės juokėsi.
Apsaugos darbuotojas sakė, kad su visomis taisyklėmis jau buvo susidūręs, tačiau basas į galeriją atėjęs dar nebuvo nė vienas, tad dabar jo taisyklių kolekcija buvo pilnai užpildyta.
Jis man patarė nueiti į šalia esančią turistinę parduotuvę ir nusipirkti šlepetes, kurios buvo su Anglijos vėliava. Buvo labai juokinga, kai vaikščiojau su šlepetėmis po Nacionalinę galeriją“, – juokėsi Aleksejus.
Basomis vaikščioti įkvėpė ne vieną
Pašnekovo paklausus apie tai, ar buvo kitų žmonių, kurie ryžosi pasekti jo pavyzdžiu ir pradėti vaikščioti basomis, jis tai patvirtino.
Pasak jo, yra tam tikra žmonių grupė, kurie ryžosi išmėginti tokį vaikščiojimą. Tik su šiais žmonėmis Aleksejus turi vieną taisyklę – vaikščioti basomis galima tik šiltuoju metų laiku.
„Kai kurie bando vaikščioti basomis. Yra suaugusiųjų, ypač iš Trečiojo amžiaus universiteto, kurie tai išmėgina. Kai miestas yra tvarkingas, stiklų ir šiukšlių nėra, tai tikrai smagu save išsimėginti“, – sakė jis.
Aleksejus taip pat pasakojo, kad viena didžiausių šio vaikščiojimo naudų yra pakitusi temperatūros kontrolė.
„Galiu pateikti jums pavyzdį. Tarkime, kai šalta, man pakanka užsidėti kojines ir tada yra tikrai labai šilta. Taip įvyksta vien tik dėl to, kad kūnas kitaip reaguoja į temperatūrą“, – teigė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad „basakojystę“ praktikuoja ne dėl religinių paskatų, o dėl socialinių ir emocinių priežasčių.
Pasak jo, šis veiksmas įdomus, keistas, naudingas kūnui, o taip pat padeda komunikuoti su kitais, nes žmonės noriau jam atsiveria matydami, kad jis neavi avalynės.
„Siūlau kiekvienam žmogui rasti drąsos pabandyti visą vasarą pragyventi basomis. Tikrai bus įdomus nuotykis, ypač žmonėms, kurie pripratę nešioti nepatogius mažus batukus – jie supras, kaip jaučia savo koją, galbūt pakeis siaurus batus į lengvesnę ir patogesnę jų formą“, – teigė pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
