Sodyba tapo ne tik šeimos poilsio vieta, bet ir įkvėpimo šaltiniu, kuriame skleidžiasi ne tik rožės, bet ir svajonės.
Nuo statybvietės iki žydinčių rožių
Kristina pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo paprasto namelio su dideliu – hektaro dydžio – sklypu. Namelis buvo rekonstruotas, remontuotas, o tuo metu teritorija priminė tikrą statybvietę. Tačiau net tada Kristina norėjo grožio – ypač rožių.
„Visi juokėsi, sako: „Tu išprotėjusi, statybos vyksta, pas tave rožės žydi“, – prisimena moteris ir priduria, kad norėjo, jog sodyboje augtų rožės, kurias galėtų matyti pro svetainės langą.
Nors aplinka dar nebuvo sutvarkyta – nebuvo nei tvenkinio, nei išlyginto kiemo – jau tuomet ji suformavo du rožynus ir pasodino pirmąsias rožes.
„Su vyru pasidarėme du keturkampius klasikinius gėlynus, prisisodinome rožių, o tas želdinimas vyko po truputį. Su vyru darome viską patys“, – atskleidžia pašnekovė.
Šiandien Kristina džiaugiasi, kad į apželdinimą įnešė dar daugiau profesionalumo – pasitelkė apželdintoją, kuri parengė planą visos sodybos apželdinimui:
„Bandysime daryti sprendimus, kurie pilnai išpildys visą sodybos vaizdą.“
Mažas miškas savo kieme
Be rožių Kristinos ir Antano kiemą puošia net 55 pušelės, kurias jie sodino patys. Moteris sako, kad jie siekia gyventi tarsi mažame savo miške. Sode taip pat auga katžolės, kelios levandos, pavasarį žydi narcizai, tulpės, hiacintai, krokai.
„Labai noriu žydinčio, žaliuojančio sklypo. <...> Negaliu žiūrėti, kai pjauna senus medžius. Toks sklypas su dideliais medžiais yra be galo didelė vertybė“, – pažymi pašnekovė.
Šeima išsaugojo ir keletą senų vaismedžių – obelų, kriaušių, slyvų. Kristina pasakoja apie ypatingą istoriją, susijusią su buvusia sodybos šeimininke:
„Įdomiausia, kad toje sodyboje, kur pirkome, gyveno šeimininkė, pas kurią buvo įvairiausių gėlių, tačiau kai kurių nepavyko išgelbėti, nes tvarkėme sklypą. Ji be galo mylėjo gėles, mes tęsiame šią tradiciją.“
Iššūkiai – nuo šlaitų iki mastelio
Nors sodyba spinduliuoja grožiu ir jaukumu, Kristina atvirauja, kad ne viskas vyksta lengvai – ypač kai tenka viską daryti patiems, o sklypas turi nuolydžių.
„Mums griūna šlaitai į pliažą, nes nepadarėme sutvirtinimo sienelių, kurias žadame daryti. Natūraliai nėra atramos ir žemė byra“, – sako ji.
Jie su vyru išsikasė tvenkinį, įsirengė pliažą, tačiau pradiniai sprendimai ne visada pasiteisino: „Pasidarome tokių sprendimų, kurie vėliau nepatinka, tada paimame augalą, iškasame, perkeliame kitur.“
Pasak jos, dar vienas iššūkis sodyboje yra šlaitavimas. „Tu nesupranti, kol nenusprendi, kurioje vietoje darysi apželdinimą, kur laiptelių reikės, kurioje vietoje, tarkim, daugiau saulės, mažiau saulės, kur patogu sėdėti“, – sako moteris.
Didžiausias iššūkis, jos teigimu, yra mastelis – hektaro dydžio sklype net tvenkinys atrodo mažas:
„Kasdami tvenkinį, jo dydį pataikė tik iš antro karto, nes hektare mažytis tvenkinys yra lyg lašas jūroje, todėl padidinome jo dydį, teko išleisti vandenį.“
Sodyboje Kristina ir Antanas siekia susikurti savo ramybės kampelį. Jiems svarbus privatumas, tačiau kartais tai tampa iššūkiu:
„Vieni mėgsta bendrauti su kaimynais, kiti ne, o kadangi mes esame iš ramių žmonių, norime pasirinkti vietą, kurioje turėtume privatumą, todėl yra sunku išsirinkti tam tinkamą erdvę dėl saulės.“
Be to, pasak jos, net ir kai kurie augalai sodyboje tiesiog „nepasiteisina“ savo augimo vietoje. „Augalus atrodo sodini, atrodo gražu, bet paaiškėja, kad pavėsis ir jis toje vietoje neauga arba auga ant saulės“, – išvardija ji.
Siunčia patarimą kitiems
Kristina dalijasi patarimais visiems, kurie taip pat svajoja apie gražų ir lengvai prižiūrimą sodą. Pirmiausia – mulčiuoti ir atsakingai planuoti:
„Svarbu kuo labiau mulčiuoti, apsisodinti, kad nevargti, nes gali nežinoti, kiek laiko turėsi pavasarį, todėl per želdinimo sezoną geriau pasiruošti atsakingai plotus, kad nereikėtų ravėti ir vargti.“
Ji ragina nebijoti priimti sprendimų, ieškoti pagalbos, kai jos reikia. „Pasižiūrėti aplinkui, gal yra talkininkų, gal kas padėtų prižiūrėti, klausti klausimų“, – sako moteris.
Kristina taip pat skatina atsakingai pasiruošti sodinimui – ne tik iškasti gilią duobę, bet ir pasirūpinti nuolydžiais bei drėgme:
„Jeigu sodinti, tai sodinti rimtai – tarkim, duobės kad būtų gilios, padaryti nuolydžius, kad lyjant arba rasai esant toje vietoje augalas turėtų daugiau drėgmės. Svarbu nepadaryti kupsto sodinant augalą.“
O didžiausia investicija, moters teigimu, yra laistymo sistema: „Jeigu yra galimybės pasidaryti laistymą, tai numeris vienas, kad nereikėtų lakstyti ir išimti nudžiūvusių augalų. Laistymas, uždengimas nuo piktžolių, mulčiavimas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
