„Žaislų nėrimas – mano pomėgis, kurį atradau prieš septynerius metus, laukdamasi pirmojo vaikelio. Tiesiog norėjosi rasti veiklos, kuria galėčiau užsiimti namuose.
Tuo metu žaislus nerdavau pasitelkdama pateiktas schemas. Tačiau kad ir žiūrint į schemą, kruopštumo vis tiek reikia. Kiek save pamenu, polinkį rankdarbiams turėjau visada“, – pasakojo Gintarė.
Dabar moteris turi du vaikus, ir būtent jie buvo pirmieji, kuriuos alytiškė pradžiugindavo savo nertais žaisliukais. Berniukas vis žaisdavo ir net į darželį nešdavosi mamos nunertą lapę, o mergaitė iki šiol žaidžia su robotuku.
„Ir vieną kartą sulaukiau prašymo vienai mergaitei nunerti personažą iš filmuko. Kadangi tai nebuvo labai populiarus personažas, tai ir jokių schemų rasti nepavyko, bet nusprendžiau priimti savotišką iššūkį bei pabandyti nunerti žiūrėdama į personažo atvaizdą piešinyje. Ir, galima sakyti, nustebinau pati save, nes viskas puikiai pavyko“, – sakė alytiškė.
Nuo to laiko Gintarė ėmė nerti žaisliukus, atkartodama vaikų nupieštus personažus. O jų pasitiko pačių įvairiausių, juk vaikai piešdami pasitelkia visą savo fantaziją.
Tad labai smagu matyti, kaip mažieji nuoširdžiai nustemba, matydami, kad jų išgalvotas ir nupieštas unikalus žmogeliukas ar kitas kūrinys tampa nertu žaisliuku.
Moteris prisipažįsta, kad kartą žaislą teko nunerti ir suaugusiojo prašymu. Vienas vyriškis pageidavo vikingo. Sulaukęs nunerto žaislo, jis dar pats jam pagamino medinį stendą, kardą, skydą, ir vikingas įgavo savotiškos statulėlės pavidalą.
„Labai gerai, kai žmogus turi pomėgį, kurio dėka gali pabėgti nuo darbų rutinos, atsipalaiduoti, kitur nukreipti mintis. Žinoma, iš tokio amato nepragyvensi. Tiesiog neriu, nes patinka.
Žaisliukus esu dovanojusi giminėms, artimiesiems, džiaugiuosi, kai apie mano darbus pasako malonų žodį, kai jie kelia susižavėjimą ir kitiems“, – kalbėjo Gintarė.
Nunerti nedidelį žaislą kartais užtrunka ir visą darbo dieną, nors kai kam atrodo, kad viskas labai paprasta. Alytiškė teigia, kad nerdama į žaisliuką „sudeda“ ir savo geras emocijas, nuoširdumą, gal dėl to daug kas sako, jog žaisliukai atrodo tarsi būtų su nuotaika, emocija.
Pasak Gintarės, kai kurie žmonės išties labai vertina rankų darbo žaislus ir tvirtina, kad jie skleidžia visai kitokią aurą negu pirkti parduotuvėse.
„Aš tikiu, kad su tuo padovanotu žaisliuku žmogus gauna ir pozityvias mintis, kurios mane lydi kūrimo procese“, – sakė alytiškė.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė
