Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad nors tokie ankstyvi grįžtančių paukščių pastebėjimai gali atrodyti neįprasti, jie turi aiškų paaiškinimą ir neturėtų kelti nuostabos.
Gegutės negali grįžti bet kada
„Facebook“ grupėje „Lietuvos ornitologų draugija“ pasirodė įrašas, kuriame viena moteris pasidalino, kaip ji pati sako, kiek netikėtu vaizdu: gegute, jau sugrįžusia į Lietuvą.
„Be centų kišenėse į mišką neikit“, – rašė nuotraukų autorė Jūratė Jodeikienė. Moteris naujienų portalui tv3.lt pakomentavo, jog pati nėra ornitologė, tačiau stebi paukščius jau ilgą laiką ir tokiu ankstyvu metu dar nėra mačiusi sugrįžtančių gegučių.
„Kaime pasirodo gegužės pradžioje. Ši sutikta miške. Kažkas rašė, kad gegutę girdėjo prieš kokią savaitę. Ornitologai, manau, tiksliau pasakytų, nes aš tik mėgėja, bet taip, tokiu laiku dar nebuvau girdėjusi gegučių“, – pasakojo J. Jodeikienė.
Visą įrašą galite matyti čia.
Pasak gamtininko D. Makavičiaus, gegutės iš tiesų yra priskiriamos prie vėliau į Lietuvą sugrįžtančių paukščių ir tam yra aiški priežastis.
„Gegutės yra tarp vėliau grįžtančių paukščių, nes jos deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus. Todėl jos negali grįžti anksčiau negu tie paukščiai, nuo kurių perėjimo laiko jos priklauso“, – aiškina gamtininkas.
Būtent todėl jų migracija glaudžiai susijusi su kitų rūšių sugrįžimu.
Šiemet – kiek ankstesnis sugrįžimas
Nors įprastai gegutės Lietuvoje pasirodo nuo balandžio pabaigos ir gegužės pradžios, šių metų stebėjimai gali būti šiek tiek ankstyvesni.
„Paprastai manoma, kad gegutės grįžta nuo balandžio pabaigos. Tačiau šiemet jų grįžimą galėjo lemti iš vakarų atėjusios šiltesnės oro masės“, – sako D. Makavičius.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad kol kas tai dar nėra masinis gegučių sugrįžimas.
„Tie pirmieji pastebėjimai dažniausiai yra pavieniai. Tai nėra dar gausus grįžimas – visada atsiranda vienas kitas paukštis, kuris sugrįžta netipiniu laiku, kaip tam tikras žvalgas“, – teigia pašnekovas.
Dažniau girdime nei matome
Gamtininkas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma žmonių gegutes atpažįsta ne iš išvaizdos, o iš balso.
„Apie 90 procentų atvejų gegutę mes išgirstame, o ne pamatome. Jei pamatai praskrendantį margą paukštį, galima lengvai jį supainioti su paukštvanagiu“, – sako jis.
Todėl tikrasis ženklas, kad gegutės jau čia – gamtoje girdimas kukavimas. Įdomu ir tai, kad girdimą gegutės balsą skleidžia tik patinai.
„Kukavimą skleidžia tik patinėliai. Dažniausiai tai yra signalas patelei, kad jis rado tinkamą lizdą kiaušiniui“, – paaiškina D. Makavičius.
Patinai paprastai būna pilkos spalvos, margi ir raibi, o patelės dažniau būna rusvos, nors pasitaiko ir panašių į patinus. Tačiau anot gamtininko, margi patinėlių raštai taip pat turi svarbią funkciją gamtoje.
„Jie yra margi tam, kad primintų plėšrų paukštį, vanagą. Mažesni paukščiai, saugodami savo lizdą, ima pulti ir trumpam jį palieka, o tuo metu gegutė gali padėti savo kiaušinį“, – pasakoja gamtininkas.
Lietuvių liaudies išmintis: svarbu turėti pinigų kišenėje
Gegutė nuo seno užima ypatingą vietą lietuvių folklore. Vienas žinomiausių tikėjimų susijęs su pirmuoju jos kukavimu.
„Yra sakoma, kad išgirdus gegutę reikia turėti pinigų kišenėje – tada metai bus turtingi“, – pasakoja D. Makavičius. Anot jo, šiais laikais tam gali tikti ir banko kortelė, nes daugelis grynųjų nebesinešioja.
Taip pat esama ir makabriškesnio prietaro: liaudies išmintis ragina skaičiuoti pirmuosius gegutės sukukavimus, kad sužinotumėte, kiek metų dar liko gyventi.
Tiesa, įdomu ir tai, kad nors kai kuriose kultūrose gegutė vaizduojama kaip „blogietė“, Lietuvoje ji turi visai kitą simbolinę reikšmę. Apie ją buvo kuriamos dainos, padavimai ir pasakos, ji visada buvo gerbiamas paukštis.
„Pas mus gegutė anksčiau būdavo siejama su deive Laima“, – priduria gamtininkas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
