Ornitologas užfiksavo tai, ką pavyksta pamatyti itin retai: jų liko vos pusantro šimto

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nemuno deltoje užfiksavo mažąją žasį

Ornitologas Vytautas Mažojoje Lietuvoje susireguliuoja monoklį ir atidžiai ima stebėti užlietose pievose Nemuno deltoje įsikūrusius paukščius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos bažnyčiose – neįprastos dėžės: štai kam jos skirtos

Marijampolės pareigūnai komisariate priglaudė pasiklydusį šuniuką: „Visiems nepatinka areštinė“

Medžių Eurovizijoje – Lietuvos triumfas: 400 metų ąžuolas nušluostė nosis 11 šalių

+7

„Tai kaip tik dar šiandien pavyko pamatyti rudakaklę berniklę, tokią, kur visai nedaug pro mus praskrenda. Ir taip pat mažąją žąsį, kurios taip pat europinė populiacija labai maža, natūrali populiacija vos apie 150 paukščių“, – teigė ornitologas Vytautas Eigirdas.

Na, o šias vietas Vytautas pasirinko neatsitiktinai. Čia pamarys, iš kurio traukiasi potvynis. O kur vandens nebelieka, tūkstančiais suskrenda paukščiai.

„Potvynis kai atslūgsta, prasikala ta žolytė šviežia, vadinama žalioji banga ir su ta žalia banga antys, žąsys ir kiti vandens paukščiai keliauja po truputėlį į Šiaurę“, – teigė ornitologas V. Eigirdas.

Paukščiai skrenda perėti su savo antrosiomis pusėmis

Taip tęsiasi, be Lietuvoje liksiančių, net kelių rūšių žąsų, ančių bei gulbių migracija į perėjimo vietas.

„Jos skrenda į Šiaurę, į tundrą kažkur perėti. Nes nuo to, kaip pasimaitins, priklauso net perėjimas. Jei sėkmingai čia ras poilsio vietas, pasimaitins, tada bus sėkmingas perėjimo sezonas“, – teigė ornitologas.

O tokiais būriais paukščiai skraido, mat taip saugiau – tiek maitinantis, tiek miegant.

„Viena žąsis pamato pavojų kažkokį ir visas būrys kyla. Va, ir šiandien mačiau, kokie 5 tūkst. žąsų buvo sutūpę ant pievos, atskrido vienas jūrinis erelis ir visi 5 tūkst. pakilo ir nulėkė staigiai. Atrodo, galėtų atsisukti ir „sumalti“ tą erelį savo mažais snapeliais, bet visos kovoja už gyvybę“, – tikino ornitologas V. Eigirdas.

Paukščiai perėti skrenda jau su savo antrosiomis pusėmis. Žąsys apskritai yra monogamiškos – partnerį susiranda visam gyvenimui. Todėl stengiasi savo mylimojo ar mylimosios tokiuose pulkuose neišleisti iš akių.

„Galim net stebėti, kad porelė laikosi kelių metrų spinduliu viena nuo kitos nutolusi. Toli viena nuo kitos nepasitraukia. Ir tą galim lengvai pagal žiedus, kaklinius – žąsims dedam žiedus ant kaklo – jei vaikšto vienas, šalia bus ir kitas“, – pasakojo ornitologas.

O kadangi maisto užtektinai, tai visi šie skirtingų rūšių paukščiai laikosi darniai – nesipeša dėl žolės ir saugo vieni kitus.

„Net 5–6 rūšių ančių galima pamatyti viename būryje. Tai faktas, kad viena su kita nekovoja, kol nėra būtinybės kovoti dėl perėjimo vietų. O kai jau nuskrenda į savo perėjimo vietas, tai tos draugystės užsibaigia ir jau kas už save“, – patikino ornitologas.

Atgal į žiemojimo vietas šie sparnuočiai patrauks rudenį. Tačiau, kadangi užlietų pievų nebus, Nemuno deltoje ilgiau neužsibus. Maitinsis ražienų laukuose.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.