Paklausus apie Helovyno šventimą, kunigas Ričardas Doveika žodžių į vatą nevyniojo: „Mano nuomone...“

Visų Šventųjų diena ir Vėlinės

R. Doveika aiškino, kad vietoje Helovino lietuviai turėtų žvelgti į tai, kas įsišakniję į mūsų tradicijas, ir atlikti savo pareigas. Jis ragino prisiminti Visų Šventųjų dieną ir Vėlines, kurių metu keliaujama į kapines prisiminti mirusiųjų ir uždegti žvakutes.

Dėl to pašnekovas pokalbio metu išryškino pagrindinius skirtumus, kuo skiriasi lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena ir lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai kiek eurų lietuviai planuoja išleisti Vėlinėms: sumos nustebins

Vaiva Budraitytė ragina šiukštu nešvęsti Helovyno: „Šiuo periodu siautėja satanistai“

Alytiškiai daugiabučio gyventojai pasistengė kaip reikiant: pažiūrėkite, ką įrengė kieme

Pirmoji diena, pasak R. Doveikos, yra susijusi su balta spalva, šventumu, amžinuoju gyvenimu – tai džiaugsminga šventė.

„Tą dieną mes pagerbiame žmogaus galutinį tikslą – ne numirti, būti palaidotam, o atlikti Dievo jam patikėtą misiją – gyventi, padaryti paskirtas užduotis.

Mes tądien pagerbiame visus, jau paskelbtus ir nepaskelbtus šventaisiais – tai mūsų mamos, tėčiai, broliai, seserys, visi, kurie nugyveno, turėjo santykį su Dievu, yra įžengę į Dievo karalystę“, – sakė jis.

O prakalbus apie antrąją dieną – ji visai kitokia. Pasak kunigo, ši diena asocijuojasi su violetine spalva, tad nuotaika – rimta, kupina susikaupimo. Tai – atminimo diena.

R. Doveikos teigimu, šią dieną yra pagerbiami visi mirusieji, o į kiekvieną žmogų žvelgiama kaip į Dievo kūrinį.

„Dievas nesukūrė mirties, Dievas nesitaiko su mirtingumu, jis pats tampa žmogumi, savo kančia atperka žmones ir juos išgano. Tad mes lankome mirusiųjų kapus, nes kapas – ne tik palaidojimo vieta, bet to žmogaus prisikėlimo vieta.

Mums mirtis nėra negatyvi patirtis, o natūrali patirtis mirtingo kūno, kuris turi didžiausią dovaną – prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą“, – teigė jis.

Kunigas R. Doveika pridūrė, kad nuo Vėlinių prasideda vadinamasis Vėlinių aštuonetas, t. y. aštuonių dienų laikotarpis po lapkričio 2-osios, kurio metu intensyviai meldžiamasi už mirusiuosius.

„Abiejų dienų metu mes kalbame apie žmogaus tikrovę. Tik lapkričio 1-ąją tai darome kalbėdami apie žmogaus egzistenciją, o lapkričio 2-ąją – apie mirtingumą ir prisikėlimą“, – pagrindinį skirtumą įvardijo jis.