Apie tai, kodėl taip atsitinka ir kada reikėtų kreiptis pagalbos, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė.
Kodėl prabundame naktį?
Vaistininkė akcentuoja, kad vienos priežasties nėra – naktiniai pabudimai gali būti tiek visiškai fiziologiniai, tiek susiję su sutrikusia sveikata.
„Dažną naktinį kėlimąsi gali lemti daugybė skirtingų priežasčių: nuo pačios miego rutinos ir miegamojo aplinkos iki biologinių ar medicininių faktorių“, – sako ji.
Pasak jos, net jei žmogus gulėdamas lovoje praleidžia pakankamai valandų, dažni prabudimai lemia nepakankamą miegą ir išliekantį nuovargį dieną.
Gyvenimo būdo veiksniai, kurie nulemia dažną prabudimą – dažniausiai paprasti ir lengvai koreguojami.
Vakare suvartoti skysčiai, ypač kava, arbata su kofeinu ar alkoholis, per daug vėlyva ir soti vakarienė, per aukšta kambario temperatūra, triukšmas, ryški šviesa – visa tai gali dažniau pažadinti nakties metu.
Medicininės priežastys gerokai įvairesnės: nuo per didelio šlapimo pūslės jautrumo ir prostatos problemų vyrams iki menopauzės simptomų moterims, nerimo, depresijos, virškinimo ar skydliaukės veiklos sutrikimų, gliukozės svyravimų, miego apnėjos ar ūmių kvėpavimo takų ligų.
Kiek prabudimų per naktį yra normalu?
G. Stankevičienė pabrėžia, kad vienas prabudimas per naktį – visiškai normalu, o du prabudimai gali taip pat būti priimtini vyresniame amžiuje ar po gausesnio skysčių vartojimo. Tačiau situacija keičiasi, jei žmogus naktį prabunda tris ir daugiau kartų.
„Jei tai kartojasi beveik kasnakt ir trikdo savijautai, jau verta ieškoti rimtesnės priežasties“, – sako vaistininkė.
Stresas ir nerimas gali smarkiai išbalansuoti miegą. Pasak vaistininkės, įsitempęs kūnas ir nepaleidžiamos mintys lemia paviršutinišką miegą, o žmogų prikelia net menkiausi dirgikliai.
„Dažnai ryte žmogus gali net neatsiminti, kiek kartų prabudo, bet jausis pavargęs“, – aiškina ji.
Nerimo metu pagreitėjęs širdies ritmas ir sustiprėjęs kvėpavimas taip pat „prižadina“ organizmą ir trikdo natūralius miego ciklus.
Abiejų grupių priežastys, anot specialistės, pasitaiko itin dažnai. Vienas dažniausiai atpažįstamų sutrikimų – nemiga, kuri gali būti ūminė ir laikina, susijusi su stresiniais gyvenimo etapais, arba lėtinė, trunkanti savaites ar mėnesius.
Kita dažna priežastis – miego apnėja. Ji sukelia trumpus kvėpavimo sustojimus, po kurių smegenys prikelia žmogų, kad kvėpavimas atsistatytų.
„Tokie prabudimai gali kartotis dešimtis kartų per naktį, o pats žmogus to net nepajunta“, – pastebi vaistininkė.
Šlapimo sistemos problemos paprastai pasireiškia dažnu noru šlapintis bei kitais nemaloniais simptomais. Kartais abi grupės priežasčių pasireiškia kartu – tuomet naktinis kėlimasis tampa ypač dažnas.
Moterys ir vyrai: skirtingos priežastys, vienoda problema
Pasak vaistininkės, lytis taip pat turi šiek tiek įtakos. Vyrams dažniausia priežastis – prostatos padidėjimas, būdingas vyresniame amžiuje.
Moterims naktinį kėlimąsi dažniau lemia hormoniniai pokyčiai – menstruacijų ciklas, nėštumas ar menopauzė. Jie daro įtaką temperatūros pojūčiui, skysčių balansui ir net emocinei būsenai.
„Be to, moterys dažniau patiria nerimo simptomus, o tai irgi gali lemti prabudimus“, – primena G. Stankevičienė.
Kaip pagerinti miegą ir išvengti prabudimų?
Anot vaistininkės, svarbiausia – miego higiena. Ji išskiria vieną dažniausių šiuolaikinių klaidų: vėlyvą gulimąsi.
„Nuolat einant miegoti vėlai sumažėja melatonino gamyba. Melatoninas natūraliai gaminamas tik iki maždaug 2 valandos nakties, todėl jei į lovą gulame vidurnaktį ar dar vėliau, jo gamybos laikas sutrumpėja beveik perpus“, – aiškina ji.
Melatonino trūkumas lemia ne tik prastesnį miegą, bet ir silpnesnę serotonino – „laimės hormono“ – apykaitą. Ilgainiui tai gali prisidėti ir prie depresijos rizikos.
Dėl to rekomenduojama miegoti nueiti iki vidurnakčio, kasnakt skirti 7–8 valandas miego, vengti intensyvaus sporto vėlai vakare ir riboti ekranų naudojimą. Tyrimai rodo, kad vos dvi valandos prie telefono ar kompiuterio per dieną gali sumažinti melatonino gamybą net penktadaliu.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei naktiniai prabudimai tampa reguliarūs, trikdo savijautą ar juos lydi troškulys, skausmas, stiprus noras šlapintis ar sunkumas vėl užmigti, būtina pasikonsultuoti su specialistu.
„Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins situaciją ir prireikus paskirs tyrimus. Jei įtariama, kad priežastis – psichologinė, vertėtų kreiptis į psichiatrą ar neurologą“, – pataria G. Stankevičienė.
Fiziologinis kėlimasis – vienas ar du kartai per naktį – paprastai nesukelia didelio diskomforto. Tačiau jei pabudimai pasikartoja kasnakt ir trukdo vėl užmigti, verta rimčiau į situaciją pažvelgti. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau atkurti kokybišką ir atkuriantį miegą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.




